Tuo metu KUL iki kitų metų vasaros įsipareigojo parengti gydytojus, kurie nuolat dirbtų Palangos Skubios pagalbos skyriuje. Iki tol visi, kurie kreipsis į kurorto ligoninės Skubios pagalbos skyrių, esant poreikiui bus pervežami į Klaipėdą, skelbia KUL.
„Sezono piko metu – 4 mėnesius – Palangos ligoninėje kasdien visą parą dirbs du gydytojai, kurie teiks ir terapinio, ir chirurginio profilio paslaugas. Iki kito sezono pradžios pacientai, kuriems reikalinga chirurginė pagalba, bus vežami į KUL, kur jiems Skubios pagalbos skyriuje bus sudarytas „žaliasis koridorius“, ir parvežami atgal“, – KUL pranešime žiniasklaidai cituojamas ligoninės vadovas Audrius Šimaitis.
„Sutarimas yra toks, kad sezono laikotarpiu – nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos – Palangos skubios pagalbos skyriuje dirbs du asmenys – vienas asmuo – plataus profilio vidaus ligų specialistas, ir kitas asmuo – gebantis suteikti ir mažąją chirurginę pagalbą, kalbant apie nedidelių žaizdų susiuvimą ir pan.“ – Eltai teigė susitikime tarp Palangos vadovų ir KUL administracijos tarpininkavęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
„Tuo metu nuo rugsėjo 15 iki gegužės 15 dienos, kada žmonių kurorte yra mažiau, Palangoje bus užtikrinama visa būtinoji pagalba, kai kalbame apie terapinį profilį, ir minimalų žaizdų sutvarkymą. Tačiau stambesnių chirurginių operacijų atlikimas (iki kitų metų vasaros – ELTA), užtikrinant žaliąjį koridorių tiek pirmyn, tiek atgal, vyks Klaipėdos universiteto ligoninės priėmimo skyriuje“, – sakė ministras.
Kaip skelbta anksčiau, rudens pradžioje dėl pokyčių po KUL reorganizacijos sunerimusi Palangos miesto vadovybė išplatino pranešimą, kad po sujungimo su universitetine ligonine, kurorte gali būti panaikintos vidaus ligų stacionarinės antrinio lygio paslaugos. Anot savivaldybės, taip pat pasigirdo svarstymai atsisakyti intensyviosios terapijos, keisti skubios pagalbos skyriaus veiklą.
„Manau, kad įvertinus pacientų poreikius ir turint omenyje, kad kartais sezono metu Palanga ir padvigubėja, šis susitarimas yra geriausia, kas galėjo nutikti šioje situacijoje“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
ELTA primena, kad pernai veiklą pradėjusi KUL, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, yra įsiskolinusi daugiau kaip 11 mln. eurų. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT. Audito KUL metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo ženkliai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai. Tų metų sausio-spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.
Vykdant antrąjį KUL ligoninės reorganizacijos etapą, nuo rugsėjo 10 d. sujungti ir panaikinti iki šiol vis dar atskirai veikę ligoninės filialai – Klaipėdos ligoninė, Jūrininkų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė. Čia dirbantys medicinos profesionalai sutelkti į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus.
Dėl pokyčių KUL jau paliko 11,7 procentų darbuotojų, anksčiau pranešė KUL vadovas Audrius Šimaitis. Tačiau, anot jo, per metus ligonėje pradėjo dirbti 109 gydytojai ir arti 100 slaugytojų. Per pastaruosius 12 mėnesių personalo skaičius ligoninėje sumažėjo 4 proc., teigė A. Šimaitis.
Rugsėjo pradžioje KUL apsilankęs sveikatos apsaugos ministras A. Pečkauskas ir Klaipėdos universiteto vadovybė pasirašė ligoninės finansinės stabilizacijos strategiją, pagal kurią planuojama, kad KUL pelningai pradės veikti jau artimiausiais mėnesiais.
