Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja.
Įvairių tyrimų duomenimis, plaučių vėžys, tiek vyrams, tiek ir moterims yra antras pagal dažnį piktybinis navikas. Dėl jo žmonės miršta daugiau negu nuo kitų dažniausių piktybinių navikų kartu sudėjus.
Deja, žmogus ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl, pajutus simptomus, dažniausiai aptinkamas vėlyvų (III–IV) stadijų plaučių vėžys, kurio išgydyti beveik neįmanoma. Tačiau diagnozavus ankstyvųjų stadijų (I–II) plaučių vėžį, jo gydymas dažniausiai yra labai veiksmingas.
Svarbu suprasti, kad nors rūkymas ir išlieka svarbiausias koreguojamas plaučių vėžio rizikos veiksnys, vis daugiau nerūkančių asmenų diagnozuojama ši onkologinė liga.
Ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti plaučių vėžį, kol jis dar nepasireiškė kliniškai.
Todėl tikrinami 50–70 metų (imtinai) amžiaus asmenys, kuriems atliekamas krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinės tomografijos (toliau – MDKT) tyrimas, leidžiantis pastebėti net mažiausius pakitimus plaučių audinyje ir diagnozuoti plaučių vėžį jam dar esant ankstyvos stadijos. Tai leidžia veiksmingai gydyti vėžį ir net pasiekti visišką pasveikimą.
Ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos paslaugos teikiamos nemokamai.
Labai svarbu žinoti, kad krūtinės ląstos MDKT tyrimu galima aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas plaučių ligas (pvz., plaučių fibrozę, plaučių tuberkuliozę, plaučių emfizemą, bronchektazes), taip pat reikšmingus pakitimus kituose krūtinės ląstos ir pilvo srities organuose, tokius kaip širdies arterijų kalcinozę, aortos išsiplėtimą, darinius tarpuplautyje ir krūtinės ląstos sienoje ir viršutinėje pilvo dalyje. Daugeliu atveju šios ligos aptinkamos dar net nepasireiškusios kliniškai. Tokiu būdu galima jas išgydyti ar sumažinti progresavimo ar išplitimo tikimybę.
Aptikus pakitimus krūtinės ląstos MDKT tyrimo vaizduose, pacientas siunčiamas į gydytojo specialisto konsultaciją, kurios metu sudaromas reikalingo išsamesnio ištyrimo ir gydymo planas. Jeigu atlikto MDKT tyrimo vaizduose aptinkama nespecifinių pakitimų, tyrimas gali būti kartojamas.
Krūtinės ląstos MDKT tyrimas yra žmogui saugus tyrimo metodas. Atlikto krūtinės ląstos MDKT tyrimo sukeliama apšvitos dozė yra kelis kartus mažesnė nei standartinio KT tyrimo. MDKT tyrimui nereikia specialiai pasiruošti, tyrimas yra neskausmingas.
Apie tyrimo rezultatus informuoja šeimos gydytojas arba šeimos gydytojo komandos narys (slaugytojas, atvejo vadybininkas ar kt.). Informacija apie tyrimo rezultatus pateikiama e. sveikatos sistemoje praėjus vidutiniškai 10 darbo dienų po MDKT tyrimo atlikimo.
Kol kas ši pilotinė prevencijos programa vykdoma trijose įstaigose: Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, Pašilaičių šeimos medicinos centre ir Elektrėnų savivaldybės sveikatos centre.
Kvietimų dalyvauti prevencinėje programoje procesą organizuoja VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų padalinys Rytų regiono prevencijos programų koordinacinis centras. Kvietimas dalyvauti programoje vykdomas telefonu, suteikiant visą būtiną informaciją apie ankstyvosios diagnostikos procesą. Telefonas pasiteiravimui +37052501380, nuo 7:30 iki 16 val.
