Vis dėlto, anot specialistų, nemažos dalies šių mirčių galima būtų išvengti padidinus finansavimą vaistams, taip pat sureguliavus pacientų srautus bei įgyvendinant širdies ligų prevencijos programas. Be to, taikant jose nedalyvaujantiems gyventojams vienokias ar kitokias nuobaudas, pažymi gydytojai.
„Kai kurios šalys taiko (tokią praktiką – ELTA) – jei neini į pirminės prevencijos programą, tavo draudimas, pavyzdžiui, yra brangesnis. Arba tau reikia sumokėti už kokią nors kitą gydomąją paslaugą. Tai irgi motyvuotų dalyvauti prevencinėje programoje. Tai klausimas politikams“, – šią savaitę vykusioje konferencijoje kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė Sigita Glaveckaitė.
Jai antrino ir kiti renginyje dalyvavę gydytojai kardiologai, pabrėždami, kad anksčiau nustatytą ligą yra kur kas lengviau išgydyti nei tuomet, kai ji jau pažengusi.
„Širdies kraujagyslių prevencijos programa (...) aš ją vertinu gerai – nes tai yra akcentas mūsų rizikos veiksniams. Ir, pasikartosiu, bet koreguojant rizikos veiksnius, 80 proc. sergamumo ir mirtingumo galima išvengti“, – teigė gydytoja kardiologė Jolita Badarienė.
Tuo metu kiti specialistai, kalbėdami apie tai, kaip galima būtų sumažinti mirtingumo nuo širdies ligų rodiklius, akcentavo inovatyvių vaistų poreikį.
„Kaip valdyti dislipidemiją ar tą vadinamąjį riebų kraują, kaip su tuo kovoti – tam yra specialios priemonės ir akivaizdus kompensacinių mechanizmų, kai buvo įdiegti statinai, rezultatas jau yra gautas. (...) Ir dabar yra šiuolaikiški inovatyvūs metodai – pavyzdžiui, galima sakyti, biologinė terapija – kai žmogus tik 2 kartus per metus susišvirkščia tą vaistą, kuris jam didžiąja dalimi kontroliuoja lipidus kraujyje. Bet politikai, kurie valdo tuos finansus, jie į tai žiūri ne kaip į inovatyvią molekulę, bet į tai, kiek tai kainuos valstybei“, – kritikos neslėpė gydytojas kardiologas Remigijus Žaliūnas.
„Klinikinėje praktikoje šiai dienai turime dviejų rūšių medikamentus (...) – statinai ir ezetemibas, veikiantys į cholesterolio reabsorbciją žarnyne. (...) Iš esmės, jei mums reikia sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje 50 proc. ir daugiau, mes negalime padėti savo pacientui. Labai didelių ar maksimalių statinų dozių daugelis pacientų netoleruoja ir negali gerti, taip pat yra kitos ligos ir patologijos, dėl kurių šių vaistų negalime skirti, jie yra kontraindikuotini ir tuo atveju esame bejėgiai, nes žmonės lieka be gydymo“, – vaistų trūkumo sukeliamas problemas įvardijo gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė.
Dalį kardiologų pacientų galėtų konsultuoti šeimos gydytojai
Diskusijoje apie širdies ligas ir jų gydymą Lietuvoje dalyvavę specialistai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą. Pasak jų, kardiologai galėtų konsultuoti daugiau rimto gydymo reikalaujančių pacientų, jei dalis šiuo metu pas juos patenkančio srauto būtų nukreipta pas šeimos gydytojus.
„Šeimos gydytojai dabar turi visus įrankius – turi statinus, gali kompensuoti vaistus, gali papildomai kitą vaistą parašyti – jie tikrai gali tai daryti ir manau, kad jų kompetencijos tam pakanka. Ir manau, kad ateityje, dislipidemijos pacientus turėtų konsultuoti visgi šeimos gydytojai. Jie pajėgūs tai daryti“, – teigė L. Badarienė.
Jai antrino ir gydytoja O. Dobilienė, pabrėždama, kad taip pat būtina koreguoti ir šeimos gydytojams tenkantį krūvį – perleisti dokumentų pildymo, nedarbingumo išdavimo ar panašias funkcijas kitiems, socialiniams ar slaugos darbuotojams. Visgi tokiems pokyčiams įvykti, anot O. Dobilienės, reikalingi sisteminiai sveikatos sektoriaus pokyčiai.
„Ką daro jūsų šeimos gydytojas, kai pas jį nueinate? Jis žiūri į kompiuterio ekraną ir spausdina. Tai tikrai, manyčiau, kad visos tos funkcijos, kurios neturėtų būti skiriamos gydytojui, kuris studijuoja daugiau nei 10 metų, jis turi perduoti socialiniam darbuotojui – pildyti nedarbingumą, pildyti siuntimus, rašyti pažymas. Tai yra tokia atgyvena – turbūt niekur pasaulyje nėra taip nuvertinamas mediko darbas, kai socialinio ar net slaugos darbuotojo funkcijos yra priskiriamos gydytojui. Tai visų mūsų uždavinys yra, kad gydytojas tinkamai gydytų ir išnaudotų savo kompetenciją. Juo labiau, turėtų laiko kelti kvalifikacijai, jei jis neturėtų to papildomo darbo“, – kalbėjo O. Dobilienė.
„Kiek yra skiriama laiko vienam pacientui šeimos gydytojo konsultacijai – 10 minučių. Ką galima padaryti per 10 minučių – užpildyti dokumentus, parašyti pažymą? O paklausti paciento, kaip jis jaučiasi, ištirti jo rizikos veiksnius, pakalbėti apie jo šeimą, kokios ligos jo šeimoje? Tai tikrai turėtume kalbėti apie visos sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Tas darbas, kuris neturėtų būti skiriamas gydytojui, jis turėtų būti perleistas visuomenės sveikatos, slaugos, Sodros specialistams, bet tikrai ne gydytojui. Ir tada nekiltų klausimai, kodėl gydytojas neatlieka tų funkcijų, kurios jam priklauso“, – sakė O. Dobilienė.
LŠA duomenimis, 2023 m. 52 proc. mirčių Lietuvoje sudarė širdies kraujagyslių ligos. Vėžys nusinešė 21 proc. gyvybių. Be to, Lietuvoje situacija su išeminėmis širdies ligomis yra „tikrai tragiška“ – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos yra didžiausias Europoje ir lenkia Europos vidurkį daugiau nei 4 kartus, pažymi LŠA prezidentė S. Glaveckaitė.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 802,4 mirčių, kai visoje ES – 343,4. Tai yra 2,3 karto daugiau, nurodo LŠA.
Tuo metu mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 100 tūkst. gyventojų 2021 m. Lietuvoje siekė 524,8, kai ES – 119,1 – tai buvo 4,3 karto mažiau nei Lietuvoje, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys.
