Didelė dalis jų sako, kad žalingo įpročio norėtų atsisakyti, bet statistika rodo, kad rūkančiųjų iš esmės nemažėja – jų dalis bendroje populiacijoje nuo 2004 m. beveik nepasikeitė.
Neseniai paskelbti Eurobarometro duomenys parodė, kad kasdien cigaretes rūko 72 proc. rūkančiųjų Lietuvoje. Paklausti apie alternatyvių gaminių vartojimo įpročius, 5 proc. respondentų atsakė, kad vartoja el. cigaretes, 5 proc. nurodė vartojantys kaitinamąjį tabaką.
Kaip šias tendencijas aiškina patys nikotino gaminių vartotojai?
Cigarečių žala neabejoja
36-erių vilnietė Rugilė pasakoja, kad niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie negali pradėti dienos be cigaretės. Pasak jos, įprotis nebuvo pastovus: kartais rūkė dažniau, o atkarpomis rečiau – tik per šventes. Moteris save rimčiau į nagą suėmė, kai su vyru ėmė planuoti vaiką.
„Mesti rūkyti nebuvo sunku, nes suvokiau to naudą ir reikalingumą. Iki vaikelio gimimo rūkiau 5-erius metus, tačiau laukdamasi, žindymo laikotarpiu ir vėliau nerūkiau – taip iš viso susidarė 5 nerūkymo metai. Bet grįžau į darbą, pasikeitė ritmas. Ieškodama būdų nusiraminti, vėl grįžau prie cigarečių„, – prisipažino Rugilė.
„Cigarečių žala – seniai akivaizdi, komunikacijos apie tai daug, netgi ant pakelių matomi šiurpūs vaizdai. Ar tai padeda mesti rūkyti? Didelis klausimas. Vieniems – taip, kitiems – ne“, – dėstė Rugilė.
Ji taip pat išskyrė socialinį aspektą, pavyzdžiui, rūkyti skatina noras turėti pertraukėlę nuo darbo, galimybė ramiai pasišnekučiuoti su kolegomis. Tačiau moteris pridūrė, kad žmogaus organizmas nejaunėja ir patikino artimiausiu metu planuojanti išvis atsisakyti šio įpročio.
„Domėjausi kaitinamuoju tabaku, kitomis alternatyvomis, bet kai jau tikrai nuspręsiu mesti – teisingiausia, manau, būtų apskritai nieko nevartoti“, – savo planus dėstė jauna mama.
Kai nenori mesti – ieško alternatyvų
29-erių Tomas pasakoja, kad rūkyti pradėjo nuo tradicinių cigarečių ir bandė mesti ne vieną kartą, nes erzino lėtinis kosulys, taip pat skaičiavo taip nemažai sutaupysiantis.
Tačiau planai taip ir liko planais, o Tomas perėjo prie kaitinamojo tabako. „Kai panaikino mėtines cigaretes, ir norėjau nejausti burnoje tabako skonio, nusprendžiau pereiti ant kaitinamojo. Prie sprendimo keisti prisidėjo ir tai, jog kaitinamasis tabakas turėtų mažiau kenkti nei cigaretės“, – aiškino vaikinas. Tiesa, dabar pridėtinių skonių draudimas įvestas ir kitiems nikotino gaminiams.
Tomas paaiškino girdėjęs, kad nikotinas sukelia priklausomybę, turi neigiamos įtakos kraujotakai, tačiau didžiausią pavojų sveikatai kelia ne nikotinas, bet cheminės medžiagos, kurios susiformuoja tabakui degant aukštoje temperatūroje.
Tomas sako, kad vis dar jaučia tradicinių cigarečių padarytas pasekmes sveikatai, tačiau pripažįsta, jog visiškai nikotino tikriausiai neatsisakys.
„Abejoju tiek dėl noro, tiek dėl galimybių. Bet iš cigarečių pereiti prie mažiau žalingų produktų, manau, galima ir reikėtų“, – sakė Tomas.
Keičia įpročius ne tik dėl savęs
54-erių kaunietis Andrius pasakojo, kad tradicines cigaretes rūkė nuo mokyklos laikų, bet prieš penkerius metus perėjo prie elektroninių cigarečių – įkalbėjo žmona, kuriai įgriso namus persmelkęs tabako kvapas.
„Surūkydavau pakelį per dieną ir mesti negalėjau. Anksčiau kelis kartus bandžiau, bet ilgiau pusės metų neištraukiau. Žmona kartojo, kad nusibodo smarvė, tai radom kompromisą“, – aiškino Andrius.
Jis pridūrė, kad sekmadieniais su draugais renkasi žaisti futbolą. Vyras pastebėjo, kad atsisakius tradicinio tabako, ėmė mažiau dusti aikštelėje. Tačiau puikiai pažįstamas lėtinis kosulys vis dar niekur nedingo.
Jis sakė, kad prie tradicinių cigarečių tikrai negrįš, bet ir visiškai atsisakyti nikotino neketina.
„Nors konkrečiai nesidomėjau, bet iš asmeninės patirties – mažesnio dusulio – galiu pasakyt, kad to smirdančio dūmo atsisakymas išėjo į naudą ne tik žmonai, bet ir man pačiam“, – džiaugiasi Andrius.
Pokyčiams būtina pasirengti
Kaip rodo kalbintųjų istorijos, produktas, nuo kurio paprastai prasideda priklausomybė nuo nikotino, dažniausiai yra tradicinės cigaretės. Naujausia Eurobarometro statistika patvirtina, kad 9 iš 10 rūkalių Lietuvoje cigaretės yra pirmasis produktas, atvedęs į priklausomybę.
Per ES šalyse atliktas apklausas paaiškėjo, kad žalingas įprotis nuo cigarečių prasidėjo 79 proc. ES rūkančiųjų, Lietuvoje – net 87 proc. rūkančiųjų.
Prisirišus prie cigaretės, išlipti iš priklausomybės liūno nėra paprasta.
2021 m. NTAKD vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, kad dauguma (73,2 proc.) rūkiusių ar rūkančių Lietuvos gyventojų yra mėginę mesti rūkyti: 38,3 proc. pavyko, 34,9 proc. mėgino mesti, tačiau nesėkmingai.
Ekspertų teigimu, vieno geriausio ir visiems tinkančio būdo mesti rūkyti nėra. Įveikti priklausomybę pacientams padedantys gydytojai psichiatrai teigia, kad kelias į sėkmę neretai būna ilgas ir pilnas iššūkių. Kai rūkantieji bando atsisakyti cigarečių, jie patiria fizinius ir psichologinius abstinencijos simptomus: nerimą, dirglumą, miego sutrikimus ir kt.
Atsisakant cigarečių, tenka iš naujo sudėlioti visą dienos rutiną, kad neliktų situacijų, kuriose paprastai kyla pagunda užsitraukti dūmą. Pavyzdžiui, iš ryto prie puodelio kavos ar per pertraukėlę darbe.
Su priklausomybėmis dirbantys specialistai vienbalsiai sutaria – sėkmingai mes rūkyti tik tas žmogus, kuris tikrai to nori ir pasiryžta. Kitu atveju atsiranda įvairių atsikalbinėjimų, pavyzdžiui, kad tokie pokyčiai jų gyvenime yra per dideli – tarsi lipimas į statų kalną.
Be to, kaip rodo rūkalių patirtys, šie, užuot metę rūkyti, neretai ieško, kuo pakeisti tradicines cigaretes. To priežastys įvairios: nuolatiniai artimųjų priekaištai dėl cigarečių kvapo, įkyrus kosulys ar baimė su smilkstančia cigarete sukelti gaisrą.
Nors Lietuvoje vieningos nuomonės dėl alternatyvių tabako gaminių dar nėra, kai kuriose užsienio šalyse sveikatos specialistai bedūmius gaminius rekomenduoja rūkaliams, kurie negali ar nenori mesti rūkyti, kaip potencialiai mažiau žalingą alternatyvą cigarečių rūkymui.
