Kaip Lrytas nurodė NVSC, visi 7 mirusieji nuo erkinio encefalito buvo vyresni nei 50 metų, iš Vilniaus, Utenos, Marijampolės, Alytaus ir Telšių apskričių.
Per dieną užsikrečia 4–5 žmonės
Per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuoti 577 erkinio encefalito atvejai, o pernai per tą patį laikotarpį – 291 susirgimas.
Apskritai, erkių platinama liga šiais metais jau susirgo tiek pat, kiek per visus 2023 m. Pernai iš viso fiksuoti 597 ligos atvejai, o 2022 m. – 377.
Ypatingai aukštas sergamumas stebėtas praėjusią vasarą. Per 3 mėnesius nustatyti 457 ligos atvejai. Vadinasi, erkiniu encefalitu kasdien užsikrėsdavo vidutiniškai 4–5 žmonės.
Gydytojai sako, kad antra sergamumo banga įprastai būna rudenį, kai miškuose padaugėja grybautojų, o tai sutampa ir su intensyviu erkių maitinimosi periodu.
Vaistų nėra
„Erkinio encefalito simptomai pasireiškia, ne iškart, maždaug 2–3 savaitės po erkės įsisiurbimo“, – Lrytas anksčiau pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) infekcinių ligų gydytoja Violeta Dambrauskienė.
„Būna dvi karščiavimo bangos – sukyla aukšta temperatūra, iki 38–39 laipsnių, bet karščiavimas trunka 2–3 dienas, temperatūra nukrinta ir liga atrodo kaip gripas.
Bet po 2–10 dienų pasireiškia simptomai, kurie būdingi smegenų pažeidimui – stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas. Dėl didelės intoksikacijos kartais pasitaiko sąmonės sutrikimai, būna sunku vaikščioti, žmogų mėto į šonus“, – vardijo V.Dambrauskienė.
Per antrą karščiavimo bangą beveik visus pacientus tenka guldyti į ligoninę.
Erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi ir jokie priešvirusiainiai vaistai ar antibiotikai netinka, bet medikai stengiasi suvaldyti infekcijos simptomus, numušti karščiavimą.
Sunkiausia erkinio encefalito komplikacija – mirtis. Būna, kad žmogus išgyvena, deja, po ligos pilnai niekada neatsigauna. Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai: pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio sutrikimai ar psichologinės problemos.
Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą.
Pradėjo skiepyti nemokamai
Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti nemokamai. Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.
Pasak medikų, skiepai yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.
NVSC duomenims, šiemet sausio–liepos mėn. nuo erkinio encefalito buvo paskiepyti 72 127 vaikai ir 240 779 suaugusieji, pernai per tą patį laikotarpį vaikų buvo paskiepyta mažiau – 69 827 vaikai, suaugusiųjų – daugiau – 246 972.
Būnant gamtoje visada patartina pasirinkti tinkamus drabužius – erkės lengviau pastebimos ant šviesių rūbų – ir naudoti repelentus, kurie atbaido erkes.
