Su širdies ir kraujagyslių ligomis sukeliamu dideliu mirtingumu susiduria visa Europos Sąjunga (ES). Bendrijoje kasdien nuo ŠKL miršta 5 tūkst. žmonių – daugiau nei 1,7 mln. per metus. Tuo tarpu ŠKL diagnozę kasmet ES išgirsta net 13 mln. žmonių. Tai paveikia ne tik žmonių gyvenimo kokybę, bet ir produktyvumą – 2021-aisiais ES ekonomika dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado 282 mlrd. eurų.
Mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje yra 2,3 karto didesnis, o nuo išeminės širdies ligos – net 4,3 karto didesnis už ES vidurkį. Atsiliekama ne tik nuo tarptautinių Europos ir Amerikos kardiologų draugijų rekomendacijų, skiriamės ir nuo Latvijos, Estijos ir Lenkijos bei kitų Europos šalių, nes nėra galimybių gydyti dislipidemijos – t. y. efektyviai mažinti padidėjusios cholesterolio koncentracijos kompensuojamais inovatyviais vaistais.
Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos kardiologų draugijos teigimu, keturiasdešimtmečius ar penkiasdešimtmečius ištinkantis miokardo infarktas jau seniai nebestebina. Lietuva kasmet netenka keliolikos tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų. Tai turi neigiamos įtakos ne tik šalies ekonomikai, bet ir genofondui – laidojame tuos, kurie dar galėtų gyventi ir dirbti, auginti vaikus bei anūkus.
Kardiologų teigimu, siekiant spręsti šią situaciją, reikia stiprinti ne tik pacientų edukaciją, bet ir galimybes tobulėti sveikatos priežiūros specialistams bei taikyti šiuolaikines technologijas kardiologijoje. Tam būtinas visapusiškas dialogas su visomis suinteresuotomis šalimis – visuomene, medikais ir politikais.
Meninė instaliacija bus demonstruojama iki š.m. rugsėjo 29 d., kai minima Pasaulinė širdies diena.
