Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos pastebėjimu, pastaraisiais metais duomenų sektorius Lietuvoje sparčiai žengia į priekį.
„Daug dirbome taškiniu principu, taip pat su visuomene, sukūrėme „Atvirų duomenų klubą“ institucijoms, kalbėjome su verslu, ekosistema, akademine bendruomene apie tai, kodėl prasminga atverti duomenis ir kokią vertę tai teikia. Prognozuojame, kad po dvejų metų šios rinkos dydis sieks 1,76 proc. BVP. Štai kur yra atvirų duomenų vertė“, – sako E.Kuročkina.
Atsigręžė į pasaulinę problemą
Geriausiu Lietuvos sveikatos technologijų srities startuoliu prieš kelerius metus pripažintas „BrachyDOSE“ – tik viena iš gausybės praktinio duomenų panaudojimo sėkmės istorijų.
„BrachyDOSE“ sprendžia vėžio gydymo netikslumo problemą radioterapijoje, dėl kurios pacientas patiria radiacinius nudegimus, sunkias komplikacijas ar netgi suserga antriniu vėžiu.
Skaičiuojama, kad dozės netikslumas, kai vėžio darinys paveikiamas jonizuojančiąja spinduliuote, gali svyruoti nuo 30 iki 50 proc.
Tai yra pasaulinio masto problema, vien ES biudžetui kainuojanti daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus.
„Mintis gilintis į šią darbo sritį kilo iš savo profesijos – medicinos fizikos bei noro padėti gydytojui dirbti tiksliau, efektyviau, o pacientui po gydymo tapti sveikesniam“, – į projekto ištakas atsigręžė bendrovės „BrachyDOSE“ vykdomoji direktorė, medžiagų inžinerijos mokslų daktarė Neringa Šeperienė.
Kaip pasakojo pašnekovė, inovatyvus „BrachyDOSE“ medicinos prietaisas skirtas ligoninėms, kurios gydo vėžiu sergančius pacientus spindulinės terapijos būdu. Jo tikslas – išmatuoti spinduliuotės dozes atitinkamuose organuose ir pateikti šią informaciją gydytojui.
Pagalba ir gydytojui, ir pacientui
„Idėja plėtoti šį projektą kilo pastebėjus, kad ne visada gydymo planavimo metu numatyta apšvitos dozės realiai yra gaunamos konkretaus audinio ar organo. Taip nutinka dėl spinduliuotės šaltinio netikslumų, pozicionavimo, žmogaus judėjimo gydymo metu“, – aiškino N.Šeperienė.
Tuo metu gydytojui yra svarbu žinoti, kokios spinduliuotės dozės susidarė gydomame organe ir kokios tuose organuose, kurie turi būti apsaugoti nuo žalingo jos poveikio – būtent į saugomas organizmo dalis ir fokusuojasi „BrachyDOSE“.
„Matuodami konkrečias dozes tam tikruose organuose pateikiame itin svarbius duomenis tolimesniam gydymo planui, padedame išvengti žalingų poveikių, klaidų, netikslumų“ – tęsia pašnekovė.
Projektas sutelkė patyrusių specialistų pajėgas – „BrachyDOSE“ komandoje, kurią konsultuoja gydytojai urologai, radioterapeutai, patyrę medicinos fizikai iš Lietuvos, Estijos bei Vokietijos, dirba ne tik medicinos prietaisų inžinieriai, medicinos fizikai, bet ir sveikatos duomenų analitikai.
Pridėtinė vertė – įvairialypė
„Įgyvendindami projektą, naudojomės pastarųjų dešimties metų spindulinio gydymo statistika, sergamumo atitinkamomis vėžio formomis skaičiais, valstybės išlaidų, skirtų kompensuoti spindulinį gydymą ir vaistus, dydžiais. Taip pat spinduliuotės sukeltų šalutinių poveikių ir antrinių ligų statistika“, – įvardijo N.Šeperienė.
Kaip pastebi pašnekovė, šiandienos sveikatos duomenų panaudojimo galimybės – labai plačios ir įvairialypės.
„Juos galima pasitelkti nuo verslo plano kūrimo iki gydymo algoritmų, medicinos prietaisų išbandymo, dirbtinio intelekto apmokymo. Sveikatos duomenys mums itin padėjo suprasti, kaip veikia Lietuvos sveikatos sistema, kokia mūsų kuriamo sprendimo vieta joje, koks yra realus spindulinio gydymo mastas, galiausiai, kaip jau minėjau – kokios valstybės išlaidos kasmet skiriamos būtent šiai sričiai. Tad ši medžiaga mums tapo itin svarbi ne tik „BrachyDOSE“ kūrimo, bet ir verslo plano sudarymo, realaus rinkos dydžio nustatymo bei produkto atvedimo į rinką darbuose. Be abejo, sveikatos duomenys aktualūs ir patiems pacientams. Šiuo metu einama prie koncepcijos, kad netolimoje ateityje pacientas bus savo sveikatos duomenų savininkas“, – kalbėjo „BrachyDOSE“ vykdomoji direktorė.
Tikisi didesnio prieinamumo
Kaip pripažino mokslininkė, startuolio kūrimo patirtys apnuogino ir problemas, su kuriomis tenka susidurti sveikatos duomenų naudotojams.
„Viena jų – nepilni duomenys, ne visa informacija pateikta e-sveikatos sistemoje. Tačiau tai suprantama, nes skaitmenizuoti sprendimai labai aktyviai buvo pradėti naudoti tik nuo pandemijos laikotarpio. Naudotojui reikia itin tiksliai žinoti, kokių duomenų ieško, ką nori gauti, ką suskaičiuoti. Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių – duomenų prieinamumas“, – pasakojo N.Šeperienė.
Pašnekovė neabejoja, jog Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) įgyvendinamas projektas „Duomenų valdymo modelio sukūrimas“ taip pat prisidės prie reikšmingų pokyčių efektyviau įgalinant sveikatos ir kitų duomenų panaudojimą.
„Iniciatyvą vertiname itin gerai, nes pažangius produktus siekiančiam kurti verslui tokių išteklių trūksta. Tikimės, kad įgyvendinus šį projektą sveikatos duomenys bus labiau prieinami inovatyviems medicinos technologijų verslams, – sako mokslininkė. – Tuo pačiu suprantame, kad sveikatos duomenys yra jautrūs ir jų gavimas turi būti kontroliuojamas net ir tais atvejais, kai duomenys yra nuasmeninti.“
Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas – dar viena inovacija Lietuvoje, siekianti maksimaliai išnaudoti jau surinktus duomenis įvairiose srityse, užtikrinti efektyvią sveikatos apsaugą, mokslinius tyrimus ir visuomenės sveikatos valdymą. Valstybės duomenų agentūra teikia sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo paslaugą ir veikia kaip vieno langelio principu veikianti įstaiga, teikianti konsultacijas ir išduodanti leidimus sveikatos duomenims.
Aktualijos subūrė specialistus
Kalbėdamas apie prieigos prie duomenų situaciją Lietuvoje, VSSA direktorius Tomas Misevičius pripažįsta: nors jų kiekis auga, naudojimo galimybės neretai yra ribotos, valstybės institucijų duomenys dažnai būna fragmentuoti arba sunkiai prieinami startuoliams.
Kita aktuali problema – duomenų kokybė ir standartizacija. Tad startuoliams neretai tenka susidurti su nekokybiškais arba nesuderinamais duomenimis, kuriuos sudėtinga analizuoti bei apdoroti.
„Be to, duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktai gali sukelti apribojimų, ypač kai reikia dirbti su asmens duomenimis. Tokie reguliavimo iššūkiai taip pat reikalauja papildomų pastangų – startuoliams reikia pasiekti pusiausvyros tarp inovatyvių sprendimų kūrimo ir teisinių reguliavimų laikymosi“, – sako pašnekovas.
Į šią problematiką atsigręžta ir neseniai vykusioje konferencijoje „Išlaisvink duomenis – leisk jiems veikti!“. Renginys, kurį VSSA organizavo kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, subūrė įvairių sričių profesionalus, nuo viešojo sektoriaus atstovų, startuolių kūrėjų ir technologijų ekspertų iki teisės specialistų.
Laukia nemažai pokyčių
Konferencijos pranešėjai išskyrė kelis pagrindinius aspektus. Vienas jų – skaidrumo svarba. Akcentuota, kad valstybės duomenys turi būti lengviau prieinami tiek visuomenei, tiek verslui, nes tai skatina inovacijas ir efektyvų išteklių naudojimą.
Taip pat ekspertai atkreipė dėmesį į tai, jog norint efektyviai valdyti didžiulius duomenų kiekius, būtina diegti naujausias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, kuris gali automatizuoti duomenų analizę ir pateikti sprendimus realiu laiku.
Neliko nuošalyje ir reguliavimo realijos. Specialistai pabrėžė, kad labai svarbu rasti deramą balansą tarp duomenų atvėrimo ir griežtų privatumo bei apsaugos reikalavimų. Tai ypač aktualu startuoliams, kurie dirba su asmens duomenimis.
„Šie aspektai atskleidė, kad duomenų atvėrimo ir naudojimo srityje dar reikia nemažai pokyčių, siekiant suteikti daugiau galimybių inovacijoms. Tačiau šiandien jau galime pasidžiaugti, kad duomenų ir skaitmeninių sprendimų sferoje judame aukštyn, o duomenų plėtra sparčiai didėja“, – konstatavo T.Misevičius.
Rugsėjo 19-ąją vykusios konferencijos „Išlaisvink duomenis – leisk jiems veikti!“ įrašas skelbiamas VSSA YouTube tinklalapyje.
