Problema aktuali skirtingose šalyse
Projekto „Apollo 2028“, kuriame bendradarbiauja 8 šalių mokslininkai, tikslas – teikti sveikatos priežiūros darbuotojams, ypač gydytojams, slaugytojams ir organizacijoms bei politikos formuotojams, moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus, kurie padėtų pagerinti tiek ligoninių, tiek sveikatos priežiūros personalo atsparumą kritinėms situacijoms. Šiame projekte susivienijo skirtingų mokslo sričių mokslininkai: medicinos, vadybos, psichologijos, ekonomikos, informatikos.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo skaitmeninių transformacijų tyrimų centro Inovacijų ir antreprenerystės tyrimų grupės docentė Neringa Gerulaitienė projekte atlieka tyrimus, susijusius su ligoninių organizaciniu atsparumu bei organizacinio atsparumo veiksniais, tokiais kaip strateginis planavimas, resursų paskirstymas, taip pat aiškinasi, kaip jie prisideda prie sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo bei gerovės didinimo.
„Projekto tyrimo rezultatai ne tik suteiks naujų teorinių įžvalgų, kaip ligoninių atsparumas gali prisidėti prie sveikatos priežiūros personalo atsparumo ir gerovės didinimo, bet ir pateiks praktinius sprendimus sveikatos priežiūros įstaigoms Lietuvoje ir partnerių valstybėse“, – komentavo KTU mokslininkė.
Pasitelks dirbtinį intelektą
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, prof. dr. Osvaldas Rukšėnas kalbėjo, jog pirmoji projekte dalyvaujančių neuromokslų srities mokslininkų užduotis – surinkti kuo daugiau duomenų apie sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių žmonių fizinę bei psichinę sveikatą, tuomet duomenis palyginti su kitų projekte dalyvaujančių partnerių – Suomijos, Airijos, JAV, Ispanijos, Italijos bei kitų šalių rezultatais. Grupė mokslininkų tirs tiek darbuotojų, tiek pačių ligoninių atsparumą krizinėms situacijoms, tuomet taip pat lygins šalių rezultatus.
Surinkus reikalingus duomenis, prisijungs partneriai iš Vengrijos, kurie pasitelkę dirbtinį intelektą apdoros informaciją ir išgrynins probleminius taškus bei pasiūlys galimus sprendimus, būtinus pokyčiams. „Idealiuoju atveju, planuojame pabandyti sukurtą modelį pritaikyti keliose pilotinėse įstaigose, kad galėtume įvertinti, kiek teorija su praktika tarpusavyje dera“, – kalbėjo prof. O. Rukšėnas.
Bendradarbiavimas atveria daugiau galimybių
Lietuvos sezono Prancūzijoje renginius, skirtus pristatyti abiejų šalių mokslo pasiekimus ir bendrus projektus, organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir Lietuvos ambasada Prancūzijoje. LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius pabrėžia, jog tarptautinio bendradarbiavimo projektai atveria naujas galimybes vykdyti inovatyvius mokslinius tyrimus, o rezultatus sėkmingai pritaikyti praktikoje.
„Neabejoju, jog Lietuvos mokslininkų vizitas į Paryžių bei dalijimasis gerąja praktika paskatins dar aktyviau plėsti tarptautinius mokslinius ryšius ir bendradarbiavimą gyvybės mokslų bei onkologijos srityse. Lietuvos sezonas Prancūzijoje, lydimas šūkio – „Kitas tas pats“, svarbi proga parodyti, jog abiejų šalių bendrystė, nuoseklus bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas kuria tikrąsias mokslo sėkmės istorijas“, – komentavo dr. G. Valinčius.
KTU mokslininkė doc. N. Gerulaitienė Lietuvos sezono Prancūzijoje metu vyksiančioje konferencijoje, pristatydama projektą „Apollo 2028“, dalysis gerąja bendradarbiavimo su Prancūzijos mokslininkais patirtimi. „Neabejoju, jog dalydamiesi gerąja patirtimi galime įkvėpti ir kitus Lietuvos bei Prancūzijos mokslininkus glaudžiau bendradarbiauti moksliniuose tyrimuose. Projekto pristatymas, gerosios bendradarbiavimo patirties pasidalijimas renginyje gali prisidėti prie vertingų įžvalgų projekto tema, naujų kontaktų užmezgimo, kurie gali būti svarbūs tolesniam tyrimo vystymui, platesniam jo pritaikymui ir, žinoma, teigiamam pokyčiui sveikatos priežiūros srityje“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiki – ateityje laukia pokyčiai
Bendroje Prancūzijos ir Lietuvos mokslininkų konferencijoje projektą pristatysiantis Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, prof. dr. O. Rukšėnas pabrėžia, jog galimybė Lietuvos sezono Prancūzijoje metu kalbėti apie „Apollo 2028“ – puikus būdas tarptautinei auditorijai parodyti, kiek daug bendradarbiaudami skirtingų šalių mokslininkai gali nuveikti. „Kol kas negalime teigti, jog „Apollo 2028“ – sėkmės istorija, bet potenciali – tikrai. Projektui skirtas finansavimas ketveriems metams, o tai – pirmasis svarbus žingsnis. Daug pamokų išmokta, jomis jau galima dalintis su kitais kolegomis ir partneriais“, – įsitikinęs O. Rukšėnas.
Mokslininkas neabejoja, jog per ketverius projekto metus dar labiau pasikeis problemos aktualumas. „Net jeigu kol kas neturime problemos sprendimo būdo, jau tai, kad apie ją pradedame kalbėti skirtingose šalyse, ieškodami panašumų, savaime vertinga, atkreipia dėmesį, skatina skirti daugiau dėmesio ir pastangų“, – mano VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas.
Projekto „Apollo 2028“ partneriai – ne tik universitetai, bet ir trys ligoninės, pavyzdžiui, Monpeljė universiteto ligoninė (Centre Hospitalier Universitaire de Montpellier). „Glaudus bendradarbiavimas su ligoninėmis ir sveikatos priežiūros personalu – būtinas projekto sėkmei, nes būtent šio sektoriaus darbuotojai tiesiogiai susiduria tiek su ligoninių, tiek su sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo, tarp jų – ir perdegimo problematika, bei geriausiai supranta, kokių iššūkių kyla kasdienėje jų praktikoje. Ligoninių ir sveikatos priežiūros darbuotojų įsitraukimas į projektą leidžia tyrimams būti aktualesniems ir labiau pritaikomiems praktikoje“, – kalbėjo N. Gerulaitienė.
