Po skrodimų paaiškėjo šiurpi tiesa: štai kaip kenksmingi teršalai patenka į žmogaus smegenis

Pasaulio mokslininkai ir kampanijos dalyviai ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl plastiko poveikio žmonių sveikatai.

Jų reikalavimai pateikti po to, kai žurnale „JAMA Network Open“ buvo paskelbta nauja ataskaita, kuri parodė, kad patalpų aplinka gali būti pagrindinis mikroplastiko taršos šaltinis. Tai reiškia, kad plastiko dalelės lengvai įkvepiamos ir gali greitai patekti į smegenis.

Tyrimo, kuriam vadovavo San Paulo universiteto (Brazilija) ir Berlyno laisvojo universiteto profesoriai Thais Mauad ir Luisas Fernando Amato-Lourenco, metu nustatyta, kad mikroplastiko esama uoslės svogūnėlyje, kuris išsidėstęs smegenų apatinėje dalyje.

Ekspertams radus mikroplastiko tiek nosyje, tiek uoslės svogūnėlyje, galima daryti prielaidą, kad per kvėpavimo sistemą mikroplastikas patenka į smegenis.

Mokslininkai aptiko plastiko dalelių 8 iš 15 mėginių, kurie paimti iš mirusių San Paulo gyventojų smegenų.

Jie nustatė, kad dažniausiai rastas plastikas buvo polipropilenas, kuris paprastai naudojamas drabužiams, maisto pakuotėms ir buteliams gaminti.

Nerimą kelia tai, kad 10 mikronų skersmens – ypač smulkių – mikroplastiko dalelių kiekis žmogaus organizme yra didesnis nei anksčiau manyta.

„Šiame tyrime nustatyta, kad uoslė yra galimas pagrindinis plastiko patekimo į smegenis kelias, o tai reiškia, kad kvėpavimas patalpų aplinkoje gali būti pagrindinis smegenų taršos plastiku šaltinis“, – sakė viena ataskaitos autorių Th.Mauad.

Pasak jos, nerimą kelia, kad ypač smulkios plastiko dalelės gali patekti į žmogaus ląstelių vidų ir pakeisti organizmo funkcionavimą.

Tyrimą parėmė prieš plastiko taršą kovojančios „Plastic soup foundation“ ir Plastiko sveikatos taryba. Šios organizacijos reikalauja, kad Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinėje plastikų sutartyje būtų tinkamai atsižvelgta į šios medžiagos poveikį žmonių sveikatai.

Naujausią tyrimą paskatino tai, kad Plastiko sveikatos tarybos narys, profesorius Lukasas Kenneris šių metų pavasarį atrado, jog plastiko dalelių yra žmogaus organizme.

Jis nustatė, kad vėžinės ląstelės žarnyne gali sparčiau plisti po sąlyčio su mikroplastiku, ir nurodė, kad plastikas gali atlikti pagrindinį vaidmenį ankstyvojo vėžio genezėje.

Kiti mokslininkai teigė, kad plastikas gali turėti daugiau neigiamų pasekmių žmonių sveikatai: paskatinti endokrininės sistemos sutrikimų, vaisingumo sumažėjimo ir širdies ligų išsivystymą.

„Mokslininkai vis išsamiau atskleidžia pavojingą plastiko poveikį žmonių sveikatai“, – sakė Maria Westerbos, „Plastic soup foundation“ įkūrėja.

„Tarptautinei bendruomenei liko vos keli mėnesiai iki galutinių derybų dėl Pasaulinės plastikų sutarties sesijos, tačiau politikos formuotojai nusileidžia chemijos pramonės milžinams. Tarptautinė bendruomenė nebegali gaišti laiko, ji turi pagaliau įsiklausyti į mokslo nuomonę, vieną kartą ir visiems laikams“, – dėstė M.Westerbos.

Pramoniniu būdu kasmet pagaminama daugiau kaip 500 mln. tonų plastiko, kuris naudojamas įvairioms reikmėms.

Mokslininkai sudarė daugiau kaip 16 000 cheminių medžiagų, esančių plastiko gaminiuose, sąrašą ir nustatė, kad daugiau kaip 4 000 iš jų yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Lapkričio mėnesį Pietų Korėjoje vyks paskutinis derybų dėl JT Pasaulinės sutarties dėl plastiko etapas. Renginyje kampanijos dalyviai ir mokslininkai, kuriems didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad į nuostatų projektą neįtrauktos priemonės, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgta į plastiko taršos poveikį žmonių sveikatai, ragins imtis skubių veiksmų.

Plastiko sveikatos taryba tvirtina, kad sutartis turi mažinti plastiko gamybos apimtis, o kartu panaikinti visus vienkartinius plastikinius daiktus, išskyrus tikrai būtinus.

Jie taip pat nori, kad būtų nustatyti įgaliojimai tinkamai ištirti visas plastiko sudėtyje esančias chemines medžiagas, ir ragins vyriausybes apsaugoti ateities kartas nuo mikroplastiko keliamo pavojaus.