Ilgam įsiminsiančia gaivinimo istorija GMP brigados vadovė Indrė pasidalijo GMP tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus „Facebook“ paskyroje:
„Tą rugsėjo dieną budėjome Akademijos pastotėje, komandoje su Edvinu ir savanoriu Evaldu. Vakare grįžtant į pastotę, gavome iškvietimą, kad Mastaičiuose esančioje degalinėje, vyriškiui negera su širdimi. Nuvykus teko lipti į mums neįprastai aukštai esančią sunkiasvorio automobilio kabiną.
Joje radome apie 60 metų vyrą, besiskundžiantį krūtinės skausmu, plintančiu į ranką, jam sunku kvėpuoti. Vyriškis buvo išpiltas šalto lipnaus prakaito. Užrašius elektrokardiogramą paaiškėjo miokardo infarkto diagnozė.
Kadangi mūsų pacientas gulėjo automobilio kabinoje, jį buvo sudėtinga iškelti lauk. Susisiekus su dispečere, buvo paprašyta atsiųsti papildomą medikų brigadą į pagalbą. Mums į pagalbą išskubėjo skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Liuda ir vairuotojas-paramedikas Mantas.
O tuo metu atsitiko blogiausia – pacientą ištiko klinikinė mirtis. Nedelsiant vyriškį teko gaivinti tiesiog „fūros“ kabinoje. Užsikelti įrangą į kabiną buvo gan keblu. Aukštis įlipant, viduje vietos mažai, bet tik viena mintis vedė į priekį – kuo greičiau imtis visų veiksmų, kad išgelbėtume žmogaus gyvybę. Laimei, po gaivinimo veiksmų, dviejų sėkmingų defibriliacijų pacientas atsigavo.
Mūsų veiduose atsirado viltis, o kartu ir klausimas – o kaip jį išsikelti iš šios didelės ir aukštos transporto priemonės. Ačiū šauniems mūsų paramedikams, kurie saugiai iškėlė pacientą ir atnešė jį iki GMP automobilio. Ačiū už pagalbą 1563 brigados medikams Liudai ir Mantui, savanoriui Evaldui, nes tąkart kvietime rankų ir jėgos reikėjo tikrai daug.
Pacientas stabilios būklės buvo saugiai pristatytas į Kauno klinikų KITS reanimaciją. Po šio kvietimo supratome tik vieną – ši rugsėjo diena yra mūsų paciento antrasis gimtadienis. Sulaukėme ir iš paties paciento padėkų išgelbėjus jo gyvybę, nes po gaivinimo jis pilnai atgavo sąmonę ir suprato, ties kokia trapia gyvenimo riba buvo atsidūręs.
Beje, džiaugiuosi, kad turim tokių sportiškų paramedikų, kurie esant būtinybei ne tik nešant pacientą gelbsti savo jėga, bet ir lengvai iškelia medikes iš aukštos „fūros“.
Pati nežinau, kaip būčiau išlipus: aukštis, lenta padėta, sakau – ojeiii, kaip čia man išlipti? Tai Mantas sako: ateik iškelsiu kai griebė – ir aš jau ant žemės
Ech.... spurda širdis iš laimės, kai darbas dovanoja tokias istorijos pabaigas, kaip ši. Džiaugiuosi, kad dirbu su tikrais profesionalais! Ačiū kolegoms!“, – dėkojo GMP brigados vadovė Indrė.
