Svečias susitiko su LSMU rektoriumi prof. Rimantu Benečiu, sveikatos apsaugos ministru Aurimu Pečkausku, rektoriumi emeritu prof. Viliumi Grabausku, PSO atstovybės Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte, diskutavo su PSO bendradarbiavimo centrų ir akademine LSMU bendruomene.
Susitikimo su LSMU vadovais metu aptartos kitų bendradarbiaujančių su PSO centrų steigimo LSMU galimybės, diskutuota, kaip universitetas galėtų parengti studentus aktyviau įsitraukti į veiklas sveikatos diplomatijos, pasaulinės sveikatos srityse, dirbti PSO ir su PSO.
LSMU išskirtinis tuo, jog čia veikia net du, vieninteliai Lietuvoje, su PSO bendradarbiaujantys centrai: Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas nuo 1983 m. akredituotas kaip bendradarbiavimo centras lėtinių ir neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės srityje, o Slaugos fakultetas akredituotas 2016 m. kaip PSO bendradarbiavimo centras slaugos studijų ir praktikos srityje.
LSMU pasirengęs bendradarbiavimą plėsti
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad LSMU atviras aktyvesniam ir glaudesniam bendradarbiavimui su PSO. Neatmetama mintis ateityje universitete steigti ir naujų bendradarbiavimo centrų, kadangi gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų srityse besispecializuojantis universitetas telkia didžiulį studijų, mokslo tyrimų ir klinikinės veiklos potencialą.
Didžiuma LSMU dėstytojų dirba ir Kauno klinikose bei LSMU Kauno ligoninėje, abi ligoninės – stipri universiteto klinikinės praktikos ir mokslo tyrimų bazė.
„Neįsivaizduoju ateities be personalizuotos medicinos. Jos plėtra – itin brangi, bet labai svarbi ateičiai. Ne mažesnės svarbos – ir „Vienos sveikatos“ koncepcija: LSMU itin daug dėmesio skiria žmogaus ir gyvūno sveikatai. Skatintume ir aktyvesnį universiteto studentų, mokslininkų įsitraukimą į PSO veiklą“, – kalbėjo prof. R. Benetis.
„Tolesnė PSO centrų plėtros galimybė – viena svarbiausių šio susitikimo žinių“, – LSMU rektoriaus mintis apie galimybę universitete steigti ir daugiau su PSO bendradarbiaujančių centrų įvertino sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Sveikatos problemos peržengia valstybių sienas
Susitikimuose su LSMU vadovais ir akademine bendruomene H. Kluge apžvelgė iššūkius, su kuriais susiduria Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos, ir akcentavo, jog sveikatos problemos peržengia valstybių sienas ir politines atskirtis, nė viena šalis negali jų įveikti pati viena.
Tarp didžiausių iššūkių – klimato kaita, po COVID-19 pandemijos ne visiškai atsistačiusių sveikatos priežiūros sistemų netolygumai, darbuotojų stygius ir dideli profesiniai bei psichologiniai krūviai sveikatos apsaugos specialistams, daugelyje šalių mažinamos sveikatos apsaugai skirtos lėšos, augantis atotrūkis tarp gaunančių sveikatos priežiūros paslaugas ir tų, kurie negali jomis pasinaudoti. Taip pat – karas Ukrainoje.
„Tai neramūs, precedento neturintys laikai, kurie visur daro didelį poveikį sveikatai ir sveikatos sistemoms. Neseniai „b raupų“ protrūkis paskelbtas tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąja situacija – antrą kartą per dvejus metus.
Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje. Artėja žiema, žmonėms vėl gresia šilumos stygius, prastėja psichikos sveikata, daugelyje vietovių sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos“, – kalbėjo PSO atstovas.
H. Kluge pastebėjo ir Lietuvos sveikatos sistemos skaudulių: mūsų šalyje mirtingumas nuo prevencinėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamų ligų – vienas didžiausių Europos Sąjungoje, taip pat didžiulis lyčių gyvenimo trukmės skirtumas: vyrai miršta vidutiniškai 9 metais anksčiau nei moterys. Nors padaryta didelė pažanga, vis dar aukšti alkoholio vartojimo rodikliai: 2023 m. duomenimis, 15 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai per metus vidutiniškai suvartoja 11 litrų absoliutaus apskaityto alkoholio.
Bendradarbiaujantys centrai: žvilgsnis į ateities aktualijas
„Didžiuojamės ir tuo pačiu jaučiame didelę atsakomybę jau daug metų būdami su PSO bendradarbiavimo centru. Tai padeda atlikti svarbius tarptautinius tyrimus ir praktiškai panaudoti šių tyrimų rezultatus, prisidėti formuojant visuomenės sveikatos politiką Lietuvoje ir kitose šalyse“, – pabrėžė Lėtinių ir neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės PSO bendradarbiaujančio centro vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas.
PSO bendradarbiavimo centro slaugos studijų ir praktikos srityje vadovės prof. Jūratė Macijauskienė ir prof. Aurelija Blaževičienė pabrėžė vizito rezultatų svarbą universitetui ir visai Lietuvai: tai didelė garbė, nes Europos regiono PSO direktorius LSMU lankosi pirmąjį kartą, o taip pat ir didžiulė atsakomybė talkinti PSO įgyvendinant strateginius tikslus Europos regione.
Pasak Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės, bendradarbiavimo plėtra, ateities darbai aptarti daugeliu aspektų.
„Kad sveikatos priežiūros sistemos funkcionuotų veiksmingai, reikia kompleksinių sprendimų, tad universitetai, sveikatos priežiūros įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerija ir politikos formuotojai bendrų tikslų gali pasiekti tik veikdami drauge.
Ypatinga svarba sveikatos priežiūros sistemoje tenka slaugytojams ir būtinybei įgalinti juos maksimaliai dirbti pagal įgytą išsilavinimą. Taip pat klinikinėje praktikoje labai svarbu vadovautis įrodymais grįsta medicina bei slauga – tik taip galėsime užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, atliepiančias žmonių poreikius“, – akcentavo profesorė.
Dar viena Europai aktuali tema – sveikas senėjimas. PSO bendradarbiaujantis centras slaugos srityje kitą kadenciją talkins PSO įgyvendinant sveiko senėjimo ir visoms amžiaus grupėms palankios bendruomenės koncepciją.
„PSO Europos regiono direktoriaus H. Klugės mintys ateities planams ir praėjusių laikotarpių įvertinimas mums yra puikus patvirtinimas, kad atliepiame tuos lūkesčius, kurie keliami Europos regionui“, – įvertino prof. Aurelija Blaževičienė.
Kvietė į teigiamus pokyčius įtraukti jaunimą
Pristatydamas artimiausių metų prioritetus, PSO Europos regiono direktorius ragino sutelkti jėgas, į pertvarkas aktyviau įtraukti jaunųjų sveikatos priežiūros specialistų.
Tarp prioritetinių veiksmų – stiprinti šalių sveikatos saugumą, nes nėra saugumo be sveikatos, t.y. būtina užtaisyti didžiules sveikatos nelygybės spragas, palengvinti kančias tų, kuriuos Europos regione paveikė karas; stiprinti pasirengimą pandemijoms; užtikrinti prieigą prie vakcinų, vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų visiems, kuriems jų reikia; taip pat – nacionaliniu, regioniniu bei pasauliniu lygiu atnaujinti kovos priemones su infekcinėmis ligomis, kaip daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, ŽIV/AIDS, hepatitas ir lytiniu keliu plintančios infekcijos.
PSO atstovas taip pat ragino skubiai skirti dėmesio nebaigtiems darbams suvaldant lėtines neužkrečiamąsias ir psichikos sveikatos ligas bei jų rizikos veiksnius, mažinti klimato kaitos pasekmes sveikatai vadovaujantis „Vienos sveikatos“ koncepcija, iš esmės keisti požiūrį į sveiką senėjimą skiriant tam dėmesio viso gyvenimo eigoje.
„Reikia ryžtingų vyriausybių ir verslo atstovų veiksmų, kad sumažintume rizikos veiksnių poveikį Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė H. Kluge.
PSO Europos regiono direktorius dalyvavo diskusijose su LSMU studentais, Slaugos ir Visuomenės sveikatos fakultetų bendruomene. Susitikimuose aktyviai diskutuota apie slaugytojų vaidmenį, profesijos prestižą, visuomenės sveikatos specialistų vaidmens sveikatos priežiūros sistemose stiprinimo strategijas ir kt.
„Jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie turės įtakos jų pačių gyvenimui ir sveikatai. Labai raginu jus bendradarbiauti su „Youth For Health“ tinklu – įsitikinsite, kad į jūsų nuomonę, kaip gerinti sveikatos ateitį, bus įsiklausyta, ir galėsite imtis konkrečių veiksmų“, – būsimuosius sveikatos priežiūros specialistus ragino PSO Europos regiono direktorius dr. Hansas Kluge.
