Negavo 9 milijonų eurų
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius pasiskundė, kad pernai Valstybinė ligonių kasa sumokėjo ne už visas įstaigoje suteiktas viršsutartines paslaugas. Tačiau gydymo įstaiga nudegė dar kartą.
„Šiais metais už 7 mėnesius stacionarinės pagalbos viršplaninių paslaugų turime neapmokėtų už 9 milijonus eurų“, – Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje trečiadienį pasakojo R.Jurkevičius.
VLK šią informaciją patvirtino portalui Lrytas ir nurodė, kad lėšų Kauno klinikoms nebus skirta.
"Gydymo įstaigų suteiktos paslaugos yra apmokamos vadovaujantis galiojančiu jų apmokėjimo tvarkos aprašu, kurio dabartinė redakcija nenumato viršsutartinių stacionarinių paslaugų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, deja, negalime apmokėti įstaigai šių papildomai suteiktų paslaugų", - raštu Lrytas pateiktame atsakyme nurodė VLK atstovai.
„Minusiniai“ pacientai
R.Jurkevičius taip pat pasakojo, kad dalis rajono ligoninių atsisako teikti skubią medicinos pagalbą visą parą ir nurodė, jog tokių paslaugų teikimas jo įstaigai neša nuostolį.
„Man įdomu, ar ligoninė gali būti be skubios pagalbos? Kas tada per ligoninė?
Pas mus kiekvienas skubios pagalbos pacientas yra „minusinis“. Tas, turbūt, atsispindi ir ligonių kasų pateiktoje lentelėje apie ligoninių finansus. Matome, kad didžiosios – respublikinės, regioninės, universiteto – ligoninės šiais metais finansiškai „stovi“ sunkiau“, – sakė R.Jurkevičius ir tai susiejo su skubios medicinos pagalbos centralizacija.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos negauna pakankamo apmokėjimo už tuberkuliozės gydymą. Tai atspindi ne tik Alytuje įsikūrusios tuberkuliozės ligoninės rezultatai, bet ir Kauno klinikų padalinio – Romainių ligoninės – finansiniai rezultatai.
Ši įstaiga, pasak R.Jurkevičiaus, kasmet atneša 1,5 mln. eurų nuostolį.
„Akivaizdu, kad įkainiai nėra adekvatūs. Dėl jų peržiūrėjimo esame ne kartą kreipęsi“, – akcentavo Kauno klinikų vadovas.
Grietinėlę nusigriebia privati medicina
R.Jurkevičius pastebėjo, kad didžiosiose ligoninėse auga pacientų srautai. Jau tenka pasukti galvą, kur sutalpinti visus ligonius.
„Neurologijos klinikoje nei vienos laisvos lovos nebuvo, – apie trečiadienio ryto situaciją Kauno klinikose kalbėjo R.Jurkevičius. – O kur atvežti insultus? Žinoma, naudosime vieną kitą laisvą neurochirurgų lovą. Bet ir ten šįryt 4 ar 5 lovos tebuvo laisvos.
Ligoninė traška, braška. Nors girdime, kad medicinoje veikia laisva rinka, galima neteikti paslaugų, kurios nepelningos kai kurioms ligoninėms, bet mums neleisite atsisakyti nepelningų paslaugų, mes jas turėsime teikti, jausdami tam tikrą pareigą“.
Kauno klinikų vadovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė, sakiusi, kad privati medicina tik nugriebia nuo viršaus grietinėlę.
„Matome, kad privatus sektorius labai sparčiai plečiasi ten, kur yra segmentuotos paslaugos, nėra tęstinės priežiūros“, – pastebėjo J.Kutkauskienė.
Ji prašė didesnio valdžios dėmesio medicinos sritims, kur teikiama sudėtinga pagalba, reikia brangių technologijų ir didelių investicijų.
Seimo SRK posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius ramino, kad į ligoninių vadovų bėdas bus sureaguota.
„Mes girdime, yra planas ir idėjų, kaip perskirstyti lėšas iš skubios pagalbos centrų ar įstaigų, kurios nesuteikia paslaugų. Tikrai girdime direktorių žodžius ir pastebėjimus“, – patikino E.Diržius.
Kas atsakingas?
Į ligoninių vadovų skundus aštriai sureagavo Seimo SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas. Jį ypač nustebino R.Jurkevičiaus žinia apie VLK neapmokėtas paslaugas.
„Kas čia darosi? Kokioje valstybėje gyvename? Turime lėšų, kalbame, kad iš viešojo sektoriaus žmonės nuteka dirbti į privatų. Jie ir nutekės, jei yra uždirbti 9 milijonai, nekalbu jau apie kitas įstaigas“, – sakė A.Matulas.
Dėl pasyvios veiklos jis priekaištų pažėrė ir ligoninių vadovus vienijančioms organizacijoms. Šios esą iš anksto galėtų pranešti, kad nesulaukia finansavimo iš VLK.
Pasak A.Matulo, daugiau pacientų galėtų būti gydomi mažesnėse ligoninėse, kurios stovi pustuštės.
„Kaip mes galime vykdyti klasterį, jei Kauno klinikose nėra nei vienos lovos, kur galime paguldyti žmogų su insultu?“, – retoriškai klausė politikas.
Su jo mintimis nesutiko „valstietė“ Asta Kubilienė. Pasak jos, pastabų institucijoms neužtenka, reikia politinių sprendimų.
„Tiek ligonių kasa, tiek ir kitos institucijos, kad ir ta pati ministerija, yra kontroliuojamos Sveikatos reikalų komiteto. Šiandien jokių politinių sprendimų tikriausiai nepriimsime“, – aiškino A.Kubilienė ir priminė, kad artėja Seimo rinkimai.
Sumokėjo 94 mln. eurų
Kaip pranešė VLK, bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų.
Šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.
Su teigiamu finansiniu rezultatu pirmąjį šių metų pusmetį baigė 125 gydymo įstaigos, o su neigiamu – 51.
VLK duomenimis, keturių sveikatos priežiūros įstaigų grupių – rajono, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų – viešųjų gydymo įstaigų suminis finansinis rezultatas yra teigiamas.
Nors universiteto ligoninių bendras finansinis rezultatas yra neigiamas ir siekia beveik -3 mln. eurų, daugumos jų finansiniai rezultatai yra geri arba gerėjantys. Neigiamą universiteto ligoninių suminį finansinį rezultatą lėmė Klaipėdos universiteto ligoninės rezultatas (-5,3 mln. eurų).
Didžiosios dalies respublikos lygmens ligoninių finansiniai rezultatai yra teigiami arba neženkliai neigiami. Jų suminis rezultatas yra arti -1,7 mln. eurų. Taip pat ir regiono ligoninių grupės bendras finansinis rezultatas yra neigiamas, tačiau nesiekia net milijono eurų.
Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužteko vien tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl dalis suteiktų viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų buvo apmokėta šio biudžeto lėšomis (27 mln. eurų), o likusi dalis – rezervo lėšomis (67 mln. eurų).
