Apie tai svarstė buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jis antradienį kaip liudytojas buvo apklaustas COVID-19 testų pirkimo baudžiamojoje byloje, kurioje buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei L.Jaruševičienei pareikšti kaltinimai susiję su 4,1 mln. eurų žalos padarymu per pandemiją valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.
A. Dulkio manymu, dėl L. Jaruševičienės veiksmų Sveikatos apsaugos ministerija galimai buvo padaryta neįkainojama neturtinė žala, nes byloje kalbama apie galimus korupcinius nusikaltimus.
Eksministras antradienį davė parodymus L. Jaruševičienės bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui.
L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Baudžiamosios bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė medicinos priemonėmis ir įrangą prekiaujančios „Profarma“ interesais.
Apeliacinis teismas vėliau patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo. Konstatuota, kad „Profarma“ siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“.
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
A. Veryga ministro pareigas ėjo 2016–2020 m. Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau į šias pareigas atėjo A. Dulkys, jis sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo nuo 2020 m. gruodžio iki šių metų liepos.
Pandemijos laikotarpiu teisėsauga atliko ne vieną tyrimą dėl COVID-19 testų įsigijimo. A. Dulkys teismui pasakojo, kad pradėjus dirbti ministru, jau darbo pradžioje teko bendradarbiauti su prokuratūra.
„Gavome paklausimus iš prokuratūros, mūsų principas – bendradarbiauti su prokuratūra, pateikėme tam tikrus atsakymus, visas duomenų bazes tikrinome, visą informaciją suteikėme, kokia buvo sistemoje,“ – teismui sakė eksministras A. Dulkys.
L. Jaruševičienės baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad joje A. Dulkys buvo apklaustas 2022 m. sausį, apklausą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Tiesa, ministras tokios apklausos teisme neprisiminė, per posėdį svarstyta, kad ji galėjo vykti raštu.
Per ikiteisminį tyrimą A. Dulkys liudijo, kad 2020 m. kovo 14 dieną Lietuvoje paskelbus karantiną, ministerija tapo pagrindine institucija, atsakinga už prekių per pandemiją įsigijimą.
„Man tapo žinoma iš spaudos apie įtarimus L. Jaruševičienei, pradėjęs eiti pareigas, sužinojau testų pirkimo chronologiją“, – sakė A. Dulkys.
Jis pripažino, kad ministerija šioje byloje ieškinio nereiškė, nes pirkimą vykdžiusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija naudojo valstybės lėšas.
Tačiau eksministras minėjo reputacinę žalą, nes dėl buvusios viceministrės baudžiamosios bylos atsirado abejonių dėl Sveikatos apsaugos ministerijos darbų skaidrumo, buvo mestas korupcinis šešėlis.
„Nors šis įvykis buvo karantino, ekstremalios situacijos metu, todėl buvo būtina apgalvoti papildomas kontrolines priemones. Mes pasiryžę atkurti pasitikėjimą, prašyti viešo atsiprašymo, jei asmuo bus pripažintas kaltu“, – kalbėjo eksministras. A. Dulkys savo nuomonę grindė tuo, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje įvardijama kaip turinti dar daug korupcijos apraiškų ir neskaidrumo.
„Sakėm, kad jeigu kaltė bus įrodyta, kad tie dalykai būtų įvertinti. Mano siekis buvo bendradarbiauti ir visur atliepti visas institucijas, kurios imasi tyrimų ir padėti tiems tyrimams. Būtų keista, jei Sveikatos apsaugos ministerija nebendradarbiautų. (...) Jei bus teisingas teismo sprendimas, mes visi išeisim nugalėtojais“, – sakė A. Dulkys.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.
L. Jaruševičienė jau davė parodymus teismui ir savo kaltę neigia, ji tvirtino, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė.
Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 euro be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.
Prokuratūros kaltinime taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.
