Kaip užsikrečiama?
Parazitinės kirmėlės naudojasi žmogaus žarnynu tam, kad išgyventų – čia jos ne tik minta, bet ir dauginasi. Vaistininkas paaiškina, kad dažniausiai kirmėlėmis užsikrečiama geriant nešvarų vandenį ar valgant užkrėstą maistą, tačiau taip pat labai lengva užsikrėsti ir palietus kirmėlių kiaušinėliais užterštus paviršius, įskaitant gyvūnų kailį, kito žmogaus odą ar daiktus. Kitaip tariant, nesilaikant tinkamos asmens higienos, pavyzdžiui, liečiant lūpas prieš tai nenusiplovus rankų su muilu, galima labai paprastai tapti kirmėlių nešiotoju.
„Nesilaikydamas esminių higienos taisyklių, parazitais užsikrėtęs asmuo taip pat jais apkrečia ir aplinką, joje esančius paviršius ir juos liečiančius žmones. Tinkamai nenusiplovus rankų, kirmėlių kiaušinėliai gali patekti ant stalo įrankių ar indų, į maisto produktus, patalynę, žaislus, drabužius, dirvožemį ir kt. Tarkime, jei vaikas rankomis palies užkrėstą žaislą, jų nenusiplaus ir toliau lies veidą, burną, nosį – kontaktas su kirmėlių kiaušinėliais yra beveik neišvengiamas“, – įvardija R. Blynas.
Jis pasakoja, kad parazitai dauginasi labai greitai, pavyzdžiui, viena spalinė kirmėlė per parą gali padėti net 10–15 tūkst. kiaušinėlių. Nors spalinės gyvena žarnyne, kiaušinėlius jos padeda aplink išangės odą, todėl gali būti jaučiamas niežėjimas, diskomfortas, kai kuriais atvejais atsiranda bėrimas ar išangės skausmas. Svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės jaučia simptomus.
„Kuo parazitinės kirmėlės ilgiau būna žarnyne, tuo didesnė jaučiama simptomatika. Dažniausiai apie užsikrėtimą įspėja pilvo spazmai ir pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas. Taip pat, priklausomai nuo užsikrėtusio asmens organizmo, imuniteto ir parazitų pobūdžio, gali pasireikšti ir suprastėjęs apetitas, svorio mažėjimas, nuovargis, irzlumas, nervingumas, netikėtai pasireiškęs griežimas dantimis, sutrikęs miegas, galvos svaigimas“, – sako „Camelia“ vaistininkas.
R. Blynas įspėja, kad užsikrėtus spalinėmis kirmėlėmis, komplikacijų rizika nėra didelė, tačiau tyrimai rodo, jog sergančiajam dažniau išsivysto šlapimo takų ar lytinių organų infekcijos, geležies stokos anemija bei kitų mikroelementų deficitas.
Prevencija gali pasirūpinti kiekvienas
Anot vaistininko, užsikrėsti kirmėlėmis tampa sunkiau, jei turime stiprų imunitetą ir vadovaujamės esminėmis higienos taisyklėmis. Jis pabrėžia, jog labai svarbu nuo pat ankstyvos vaikystės paaiškinti atžaloms, koks svarbus yra rankų plovimas bei dezinfekcija. Rankas plauti karštesnės temperatūros vandeniu ir muilu reikėtų kiekvieną kartą prieš valgant, po tuštinimosi, grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos, parduotuvių bei pasinaudojus svetimais daiktais.
„Taip pat patarčiau saugoti, kad vaikai nedėtų žaislų ar rašymo priemonių į burną, nekramtytų nagų, visada gerai nuplautų vaisius ir daržoves, nevalgytų maisto nuo žemės. Kadangi panagėse kaupiasi nešvarumai, tarp kurių gali būti ir kirmėlių kiaušinėlių, rekomenduočiau vaikų nagučius kirpti trumpai ir reguliariai. Riziką užsikrėsti spalinėmis kirmėlėmis sumažina ir kasdienis apatinių drabužių keitimas, maudymasis po dušu, drabužių ir kitų medžiaginių daiktų skalbimas aukštesnėje, bent 70-ies laipsnių temperatūroje“, – pataria R. Blynas.
Jis taip pat pažymi, kad užsikrėtus vienam šeimos nariui, antiparazitinius vaistus turėtų išgerti visi artimieji, prieš tai pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku. Šie vaistai veikia paralyžiuodami parazitus, sustabdydami jų dauginimąsi ir juos sunaikindami. Tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad pirmą kartą išgėrus vaistų, greičiausiai teks jų vartoti dar po kelių savaičių, kadangi vaistai paveikia tik suaugusias kirmėles. Per kelias savaites organizme išsirita nauji parazitų kiaušinėliai, tad išnaikinti reikia ir juos – tam skirta antra vaisto dozė, apie kurią informuos konsultuojantis vaistininkas.
„Užsikrėtus kirmėlėmis ir jaučiant minėtus simptomus, reikėtų gerti kuo daugiau vandens ir elektrolitų tirpalų, kad būtų atstatytas drėgmės balansas organizme. Kadangi žarnyne besiveisiančios kirmėlės greičiausiai sutrikdė naudingų medžiagų iš maisto produktų pasisavinimą, vertėtų valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, pilnagrūdžių produktų, riešutų ir sėklų. Jeigu vargina viduriavimas, patartina valgyti mažesnėmis porcijomis.
Visgi svarbiausia yra pasistengti neužsikrėsti pakartotinai – visą gydymo laikotarpį reikia skirti ypatingą dėmesį švarai, tinkamam rankų plovimui ir skatinti tai daryti aplinkinius“, – priduria vaistininkas.
