„Šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu ir šiai dienai turime daugiau kaip 350 vaikų ir paauglių ir suaugusių susirgusių kokliušų. Paprastai per metus buvo registruojama po 7–10 atvejų kasmet“, – LRT radijui teigė D. Razmuvienė.
NVSC atstovė pažymi, kad sergamumo augimas kokliušu nėra neįprastas. Pagal ilgamečius stebėjimus, sergamumas šia liga padidėja kas kelis metus, tačiau didžiausia problema – mažėjančios skiepijimo apimtys.
„Šiais metais, per 8 mėnesius, jau (fiksuotas – ELTA) didelis sergamumo skaičius ir panagrinėjus atskiras tam tikrų apskričių savivaldybes, pamatysime, kad skiepijimo apimtys nuo kokliušo yra ganėtinai žemos. Tai reiškia, kad lieka labai didelis skaičius vaikų nepaskiepytų“, – nurodė ji.
Epidemiologės teigimu, pavojingiausi ligos atvejai ir simptomatika dažniausiai pasireiškia kūdikiams bei besilaukiančioms moterims, tačiau nepaisant to, skiepijimosi apimtys šioje grupėje vis tiek nėra didelės.
„Šiai dienai, iki trijų metų, turime beveik 100 susirgusių vaikų, jų tarpe – tik 10 proc., kurie buvo nepilnai paskiepyti. Nėščioms moterims taip pat labai pavojingas kokliušas, kaip ir kitos infekcijos. Jos nuo praėjusių metų yra skiepijamos nemokai, tačiau aktyvumas neščiųjų vis tiek nėra labai aktyvus“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
NVSC duomenimis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
Kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą.
Kokliušas labai greitai plinta artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant.
