Brazilijoje neseniai patvirtintas pirmasis mirties nuo Oropouche viruso atvejis, o tai dar labiau sustiprino nuogąstavimus dėl dabartinio protrūkio, rašo „The Conversation“.
Oropouche virusas žmonėms perduodamas įkandus infekuotoms musėms arba uodams.
Tai labiausiai paplitusi virusinė liga Pietų Amerikoje po Dengė karštligės, kurią perneša vabzdžiai.
Pirmą kartą virusas buvo aptiktas 1955 m. Tobago salos Oropouche upės regione užsikrėtusiam miškininkystės darbuotojui.
Pirmasis didelis protrūkis kilo 1960 m. Belene, Brazilijoje, kur buvo užregistruota 11 000 ligos atvejų.
Nuo to laiko Oropouche viruso protrūkiai kartojosi.
Apskaičiuota, kad nuo tada, kai buvo atrastas Oropouche virusas, juo užsikrėtė daugiau kaip pusė milijono žmonių.
Protrūkiai dažniausiai kilo Pietų Amerikos, Centrinės Amerikos ir Karibų jūros tropiniuose regionuose.
Oropouche virusas žmonėms dažniausiai perduodamas įkandus infekuotoms musėms arba uodams, dažniausiai vabzdžiams, gyvenantiems miškingose vietovėse ir prie vandens telkinių.
Oropouche viruso ligos simptomai labai panašūs į gripo – staiga prasidėjęs karščiavimas, galvos skausmas, svaigulys, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir jautrumas šviesai.
Šie simptomai paprastai trunka 2–5 dienas po infekuoto vabzdžio įkandimo.
Dauguma žmonių pasveiksta be ilgalaikių padarinių, tačiau simptomai gali atsinaujinti.
Deja, specialių antivirusinių vaistų Oropushea gydymui nėra, tačiau pacientams gali būti paskirti skausmą malšinantys vaistai ir rehidratacijos terapija, kad palengvintų simptomus.
Nors Oropushea virusas paprastai nėra mirtinas, jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip encefalitas ir meningitas.
Nuo šių metų sausio iki liepos vidurio Amerikoje smarkiai išaugo Oropuchea viruso infekcijų skaičius – užregistruota daugiau nei 8 000 atvejų.
Daugiau nei 7 000 iš jų užregistruota Brazilijoje.
Tai didelis šuolis, palyginti su 832 atvejais, apie kuriuos pranešta praėjusiais metais.
Nerimą kelia ne tik padažnėję atvejai, bet ir tai, kad pirmą kartą šis virusas tapo tiesiogine dviejų mirties atvejų priežastimi.
Nerimą kelia ir tai, kad apie atvejus pranešama tose vietovėse, kuriose anksčiau Oropouche virusas nebuvo aptiktas.
Kol kas neaišku, kodėl šiais metais Oropouche viruso atvejų skaičius toks didelis.
Gali būti, kad tam įtakos turi klimato kaita, nes kylanti temperatūra pagreitina vabzdžių dauginimąsi.
Dėl potvynių daugėja stovinčio vandens, kuris taip pat yra ideali terpė vabzdžiams daugintis.
Kiti Oropouche viruso plitimą skatinantys veiksniai yra miškų kirtimas (išstumia uodus ir verčia juos maitintis žmonėmis, o ne gyvūnais) ir intensyvesnis žmonių judėjimas žemyne tarp miškų ir miestų.
Mutacijos taip pat gali turėti įtakos viruso gebėjimui užkrėsti, sukelti ligą, plisti ir išvengti imuninės sistemos. Preliminarūs duomenys rodo, kad mutacijos ir genetiniai viruso genomo pokyčiai gali būti dabartinio protrūkio priežastis.
Nepaisant didžiulės Oropouche viruso keliamos grėsmės visuomenės sveikatai, šiuo metu nėra licencijuotų vakcinų, kurios padėtų išvengti šios ligos.
Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo Oropouche viruso ligos – vengti vabzdžių įkandimų tose teritorijose, kuriose virusas paplitęs, ypač Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione.
Geriausias būdas išvengti vabzdžių įkandimų – naudoti insekticidus.
Atkreipkite dėmesį į produktus, kurių sudėtyje yra pikaridino ir dietiltoluamido (DEET). Taip pat dėvėkite ilgus drabužius, dengiančius rankas ir kojas.
Manoma, kad Oropouche viruso paplitimas Jungtinėje Karalystėje ir Europoje yra labai mažas, nepaisant pavienių atvejų.
Taip yra todėl, kad virusą žmonėms perduoda vabzdžiai ir iki šiol neužfiksuota jokių viruso perdavimo iš žmogaus žmogui atvejų.
