Lietuvoje – dar neregėta pavojingos ligos banga: organizmą ištinka deguonies badas, atsiranda smegenų pažeidimai (4)

„Galiu pasakyti, kad visų su infekcinėmis ligomis dirbančių mūsų gydytojų šeimos nariai yra vakcinuoti, – portalui lrytas.lt pabrėžė LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius. – Mano paties vaikai jau yra suaugę ir paskiepyti net tomis vakcinomis, kurios anuomet buvo mokamos, pavyzdžiui, nuo pneumokoko ar meningokoko.

Iš savo kišenės mokėjau už tas vakcinas. Dabar tėvai turi galimybę paskiepyti vaikus nemokamai, bet vis tiek to nepadaro“.

Gydytojas apgailestavo, kad infekcinių ligų pavojų vaikams tėvai neretai įvertina tik išgirdę apie skaudžią nelaimę.

„Kai nutinka sunkus atvejis ar nuskamba mirtis, vakcinacija visada suaktyvėja, nes žmonės pradeda rimčiau galvoti“, – pastebėjo D.Varaškevičius.

Jis paaiškino, kad kokliušas ypač pavojingas kūdikiams ir naujagimiams, o didžiausias sergamumas yra tarp vaikų iki 5 metų.

„Jei vakcinos nėra, vaikas dažniausiai serga sunkiai. Būna priepuolinis kosulys, kurį lydi kvėpavimo sustojimai ir visas organizmas dėl to atsiduria hipoksijoje (būklė, kai trūksta deguonies, red. pastaba).

Kuo paciento amžius mažesnis, tuo daugiau susidaro cistų – būna pažeidžiamos ir smegenys, ir kvėpavimo takai. Gali išsivystyti ir pneumonijos, o mažiems vaikams tai yra labai sunkios ligos“, – įspėjo gydytojas.

Jis pridūrė, kad Europoje kasmet fiksuojama apie 30 tūkst. kokliušo atvejų, vidutiniškai 10 vaikų miršta.

D.Varaškevičius akcentavo, kad plaučių funkcija po ligos ne visada atsistato pilnai, taip pat gresia negrįžtami smegenų pažeidimai.

„Cistos susiformuoja smegenyse, pažeidžia įvairius centrus ir dažniausiai būna garantuota invalidizacija“, – sakė gydytojas.

„Kai vaikas atsiduria ligoninės stacionare, didžioji dalis tėvų gailisi, kad nepaskiepijo. Dažniausiai sako, kad nespėjo arba, kad kažkas nerekomendavo“, – pridūrė D.Varaškevičius.

Nauji mokslo metai – ne už kalnų. Netrukus užsipildys mokyklų suolai, vaikai bendraus tarpusavyje ir natūralu, kad ženkliai išaugs infekcinių ligų plitimo rizika.

„Jeigu mes šiltuoju metų laikų turime tokius sergamumo skaičius, tai manau, kad rudenį, žiemą ir pavasarį užsikrėtimų bus ženkliai daugiau ir situacija toliau prastės“, – prognozavo D.Varaškevičius.

Sergamumui užkrečiamomis ligomis būdingas pakilimas kas 3–5 metus, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiama statistika rodo išskirtinį kokliušo plitimą.

Ikipandeminiu laikotarpiu, t. y. 2019 m., daugiausia sergančiųjų kokliušu buvo užregistruota 2009 m., 2012 m. ir 2014 m. (atitinkamai 233, 154 ir 143 atvejai). Šiemet – jau 355 atvejai.

D.Varaškevičius patvirtino, kad išaugusį sergamumą atspindi ir situacija ligoninėse.

„Anksčiau buvo sąmoningesnis ir drausmingesnis skiepijimasis, o vakcinacijos apimtys ženkliai sumažėjo. Kadangi kokliušas įeina į sudėtinę vakciną, kur kartu yra skiepas nuo difterijos ir stabligės, tad tėvų motyvas kartais būna, kad jie nenori skiepyti vaiko nuo kitos infekcijos.

Jaunų žmonių žinios dažnai ateina ne iš gydytojo, o interneto platybių, kur tik 30–35 proc. informacijos yra tiksli. Visa kita – gandų lygis“, – sakė D.Varaškevičius.

NVSC akcentuoja, kad nuo 2023 m. nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu gali pasiskiepyti nemokamai.

„Kūdikis iki 2 mėnesių amžiaus nėra skiepijamas nuo kokliušo, todėl neturi jokio imuniteto. Neretai būna, kad šeimoje yra vyresnis vaikas, kuris neskiepytas, ir parneša namo ligos sukėlėją iš kolektyvo.

Kadangi yra nemažai nepaskiepytų vaikų, ta liga plinta greičiau. Neseniai turėjome kelis sunkesnius atvejus, kai kokliušą broliai ar sesės buvo parnešę iš darželio arba mokyklos“, – pasakojo D.Varaškevičius.

Jis akcentavo, kad tuomet, kai šeimoje sudaroma „kokono aplinka“ – visi yra paskiepyti – menka tikimybė, kad kokliušo infekcija bus parnešta į namus.

Pagal skiepijimų kalendorių nuo kokliušo vakcinuojami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.

„Vakcina 100 proc. neapsaugo nuo visų susirgimų, bet apsaugo nuo sunkių formų. Problema yra ir tai, kad ne visada gaunama pilna vakcinacija. Kartais vaikas paskiepijimas 2, 4 mėnesių, o toliau tęstinumo nebūna. Tada jie irgi suserga, nes revakcinacija yra būtina“, – sakė D.Varaškevičius.

Praėjusią savaitę Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) dalijosi istorija, kai kokliušu susirgo visos trys Akmenės rajone gyvenančios Ievos Juškevičienės dukros.

„Man tas kosulys pradėjo nebepatikti, o ir apetitas dukrytės prapuolė“, – apie nerimą sukėlusį mėnesio amžiaus kūdikio elgesį pasakojo mama.

Apžiūrėję mažąją pacientę medikai nusprendė guldyti į ligoninę. „Jau būnant ligoninėje kosulys intensyvėjo ir net prasidėjo priepuolis. Vaikas pamėlo, kelioms minutėms sustojo kvėpavimas – buvo labai baisu“, – ašarų akyse nesulaikė I.Juškevičienė.

Dėl kokliušo į ligoninę paguldytos buvo ir kitos dvi jos dukros: dešimties metukų Ema ir aštuonerių Ugnė. Jos patyrė stiprius kosulio priepuolius su vėmimu.

Moteris sakė, kad abi dukros skiepytos nuo kokliušo, o mažosios dar nespėjo paskiepyti, nes nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių naujagimiai.

„Ačiū“ mamoms, kurios yra „didvyrės“ ar antivakserės, ir neskiepija vaikų. Dėl jų plinta kokliušas, o mes susirgome ir turėjome patirti tokį košmarą“, – piktinosi I. Juškevičienė.

„Nelinkiu nei vienai mamai išgyventi tokio košmaro ir matyti savo mėlstantį vaiką, kuriam nieko negali padėti, tik prašyti, kad įkvėptų, kad atsigautų“, – RŠL atstovėms pasakojo moteris.

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė jau prieš kelis mėnesius pabrėžė, kad stiprų susirūpinimą kelia kokliušas – infekcija dar vadinama „100 dienų liga“.