Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis paaiškino, kad anksčiau Europoje plito beždžionių raupų 2-ojo tipo virusas, o ligos atvejį Švedijoje rimčiau sureaguota, nes nustatytas užsikrėtimas beždžionių raupų 1-ojo tipo infekcija, kuri pasižymi didesniu mirštamumu.
„Šis potipis sukelia sunkesnes ligos formas ir mirtingumas nuo jo skaičiuojamas maždaug iki 10 proc. Palyginimui, mirštamumas nuo 2-ojo potipio nesiekia 1 proc.
Dėl to manome, kad tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras visiškai savalaikiai reaguoja į situaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė K.Rudaitis.
Ar gali pasikartoti koronaviruso scenarijus?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas pastebėjo, kad 2022 m. kilęs beždžionių raupų protrūkis nesulaukė tokio atsako ir dėl to, kad jo plitimo kelias buvo labiau susijęs homoseksualiais lytiniais santykiais tarp vyrų.
„Dabar virusas plinta ir bendrojoje populiacijoje ir, kaip matome, iš Kongo demokratinės respublikos (KDR) infekcija išplito į kaimynines valstybes – Keniją, Ugandą, Ruandą“, – sakė P.Gradeckas.
Jis akcentavo, kad Afrikos valstybių sveikatos priežiūros sistema neprilygsta Europai, o susirūpinimas dėl beždžionių raupų yra padiktuotas skaudžios istorinės patirties – Ebolos viruso išplitimo 2014 m. ir COVID-19 pandemijos pamokų.
„Jeigu galima gaisrą gesinti, reikia tai daryti ten, kur ugnis liepsnoja, nepaisant to, kad Europoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, Australijoje, Azijoje, mes tos problemos dar neturime“, – aiškino P.Gradeckas.
Jis pasakojo, kad beždžionių raupais užsikrėtusi moteris grįžo būtent iš ligos plitimo epicentro – KDR.
„Labai teigiamai vertinu Švedijos patirtį, kad jie labai greitai identifikavę asmenį, jį hospitalizavo. O viena iš infekcijos valdymo priemonių ir yra izoliacija, kad virusas nebūtų perduotas kitiems“, – sakė K.Rudaitis.
Jis pasakojo, kad beždžionių raupai plinta per tiesioginį kontaktą, tačiau virusą įmanoma perduoti ir oro-lašeliniu būdu.
„Dėl to yra didesnis dėmesys, kad nepasikartotų panašus scenarijus kaip kad buvo su koronavirusu“, – paaiškino K.Rudaitis.
Jam pritarė ir P.Gradeckas: „Yra stebima, ar nesikeis perdavimo kelias, ko iš tikrųjų būtų baiminamasi, jei tas virusas būtų perduodamas oro-lašeliniu būdu“.
Vakcinų gamyba – lėta ir sudėtinga
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė akcentavo, kad beždžionių raupai dar vadinami „mpox“ terminu, nes pirmasis pavadinimas gali klaidinti – ligą nebūtinai platina beždžionės, taip pat kuriama negatyvi asociacija apie Afrikos žemyną.
Pasak profesorės, žmonės turėtų nenustebti, jei vis dažniau girdės „mpox“ pavadinimą, kuris jau dabar plačiai naudojamas užsienio žiniasklaidoje.
PSO paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis kai kuriose Afrikos dalyse šiuo metu yra pasaulinė ekstremali visuomenės sveikatai situacija. Pasak A.Žvirblienės, tai iliustruoja viruso keliamą riziką.
Tačiau ji pabrėžė, kad beždžionių raupų virusas nėra lengvai perduodamas. Užsikrėtimui reikalingas glaudus fizinis kontaktas arba ypač artimas kvėpavimas.
A.Žvirblienė priminė, kad 2022 m. beždžionių raupų protrūkio metu ramybę užtikrino ir turėti skiepai.
„Vakcinų yra nelabai daug, nes ją sudėtinga pagaminti. Tų vakcinų sudėtyje yra modifikuotas susilpnintas virusas. Vakcinų kiekiai nėra tokie, kokie buvo kovido atveju, kai milijardai dozių buvo pagaminama labai greitai“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad beždžionių raupų vakcinos skirtos ne visiems gyventojams, o tik patenkantiems į rizikos grupę.
Skiepas nuo beždžionių raupų įdomus tuo, kad gali būti naudojamas praėjus kelioms paroms po rizikingo kontakto, nes viruso inkubacinis periodas gali siekti iki 3 savaičių.
„Po galimo užsikrėtimo tinka tik pirmos paros. Po to virusas pradeda replikuotis ir vėliau ta vakcina neapsaugos“, – akcentavo A.Žvirblienė.
Specialistai sutarė, kad pagrindinis patarimas šiuo metu – nekeliauti į beždžionių raupų plitimo paliestas zonas.
„Žmonės turėtų vadovautis sveiku protu ir nekeliauti be būtino reikalo į tokias šalis kaip Kongo demokratinė respublika, kur tas virusas yra endeminis, ten plito ir anksčiau.
Niekas sienų neuždarinėja, bet man atrodo, blogas pasirinkimas yra keliauti į tokią šalį ir nevengti artimų kontaktų, kurie gali sukelti tą infekciją“, – sakė A.Žvirblienė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)Aurelija ŽvirblienėBeždžionių raupai
Rodyti daugiau žymių
