Staigus beždžionių raupų plitimas pastatė pasaulį ant kojų: štai kas žinoma apie virusą

Susirūpinimas dar labiau išaugo ketvirtadienį, kai Švedijos tarnybos pranešė apie pirmąjį pavojingesnio tipo beždžionių raupų atvejį Europoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) suskubo paskelbti, kad Lietuvoje šios viruso atmainos atvejų nėra registruota.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas anksčiau sakė, kad papildomo tarptautinio plitimo rizika yra kelianti stiprų nerimą.

„Buvo vieningai nuspręsta, kad dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra nepaprastas įvykis“, – sakė PSO nepaprastųjų situacijų komiteto pirmininkas Dimie Ogoina.

Pasak jo, Afrikoje oficialiai fiksuojami ligos atvejai tėra ledkalnio viršūnė, tarnybos negali susidaryti pilno viruso plitimo paveikslo žemyne.

Viso pasaulio ekspertai atidžiai stebi padėtį. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras penktadienį įspėjo dėl didelės tikimybės, kad į Europą bus atvežta daugiau pavojingesnio tipo beždžionių raupų atvejų. Pateikiame atsakymus į pagrindinius klausimus.

Beždžionių raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.

PSO nuo 2022 m. rekomenduoja beždžionių raupus vadinti „mpox“, nuo angliškų žodžių monkey pox (beždžionių raupai) trumpinio.

NVSC nurodo, kad beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. Užsikrėsti galima šiais būdais:

– per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų;

– per kvėpavimo takų lašelius ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;

– per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo;

– seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius).

Beždžionių raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra ligos simptomai, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites).

Apie beždžionių raupus daugelis išgirdo 2022 m. Tačiau tuomet plito II tipo virusas.

Tačiau naujasis ligos protrūkis yra siejamas su I viruso tipu, kuris sukelia sunkesnę ligą. Beždžionių raupų Ib potipis, dėl kurio labiausiai plinta virusas, yra palyginti naujas.

Dėl įvairių veiksnių Ib atsirado kaip nauja mutacija, prisitaikiusi prie žmonių, įspėja specialistai. Tai reiškia, kad beždžionių raupai gali lengviau perduodami vieno žmogaus kitam.

„Mes susiduriame ne su vienu, o su keliais skirtingų klaidų protrūkiais skirtingose šalyse, kurių perdavimo būdai yra skirtingi, o rizikos lygis – skirtingas“, – trečiadienį sakė PSO vadovas T.A.Ghebreyesusas.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kai kurie beždžionių raupų I tipo protrūkiai nusinešdavo iki 10 proc. užsikrėtusių žmonių gyvybių. Mirštamumas nuo II viruso tipo yra mažesnis nei 0,2 proc.

Tam tikroms grupėms, įskaitant kūdikius, žmones su labai nusilpusia imunine sistema ir nėščias moteris, yra didesnė tikimybė susirgti sunkesne ligos forma.

Tačiau ekspertai pastebi, kad beždžionių raupų stebėsena turi daug trūkumų, nes Afrikoje nėra pakankamai diagnostikos įrankių. Infekcija daugiausiai plinta kaimiškose vietovėse, todėl paimti mėginį ir pristatyti jį į laboratoriją yra sudėtinga.

Ilgus dešimtmečius beždžionių raupai daugiausia buvo registruojami Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Dauguma viruso I tipo atvejų buvo iš Centrinės Afrikos ir Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), o dauguma II tipo atvejų – iš Nigerijos.

2022 m. susirūpinimas išaugo, kai liga ėmė plisti Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Platesnis tarptautinis plitimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios beždžionių raupai buvo paskelbti pasauline ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, tačiau dabartinio protrūkio geografinis pobūdis yra kitoks nei kilusio prieš dvejus metus.

Dabar beždžionių raupai pasiekė daugiau Afrikos šalių, kurios anksčiau liga nebuvo fiksuojama. Nors dauguma susirgimų registruojama KDR, tačiau apie susirgimus taip pat pranešta mažiausiai 13 žemyno šalių.

Ketvirtadienį Švedijoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų I tipo atvejis – tai pirmas kartas, kai infekcija nustatyta už Afrikos ribų.

Vakcinų, apsaugančių nuo beždžionių raupų, yra, tačiau Afrikoje jos nėra plačiai prieinamos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose beždžionių raupų I tipo atvejų nėra nustatyta, tačiau praėjusią savaitę išplatinta rekomendacija, kad JAV gyventojai, kuriems egzistuoja didesnė užsikrėtimo beždžionių raupais rizika, turėtų pasiskiepyti.

Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) antradienį šiame žemyne paskelbė beždžionių raupus visuomenės sveikatos krize ir paprašę tarptautinės pagalbos, kad galėtų įvykdyti savo planą ir parūpinti 2 milijonus vakcinų.

Trečiadienį Europos Komisija pranešė, kad ES išsiųs Afrikos CDC 175 420 dozių vakcinos nuo beždžionių raupų.

Komisija pranešė, kad vakcinas tieks Pasirengimo sveikatos krizėms ir reagavimo į jas agentūra (HERA).

40 000 dozių vakcinų HERA gaus iš vakcinos gamintojos „Bavarian Nordic“, teigiama pranešime.

Pasak komisijos, vakcina „Modified Vaccinia Ankara-Bavarian Nordic“ (MVA-BN) ES, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse yra patvirtinta kaip tinkama naudoti skiepyti riziką patiriančius suaugusiuosius.

Tačiau vakciną kol kas patvirtino tik dvi Afrikos šalys. Praėjusią savaitę PSO paprašė bendrovės „Bavarian Nordic“ pasirūpinti, kad vakcina būtų įtraukta į preparatų, skirtų vartoti nenumatytaisiais atvejais, sąrašus, kad ją būtų galima greičiau pristatyti nuo protrūkio kenčiančioms šalims.