Pogimdyminė depresija (PD) ir kiti emociniai sunkumai nėra tokie reti, kaip galime įsivaizduoti. Iš Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos (MGIS) Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausoje „Mano gimdymas“ dalyvavusių moterų (1763 moterys), kurios Lietuvoje gimdė 2022 m., 24 proc. galima būtų įtarti PD.
2024 m. liepos 1 d. įsigalioja nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, susiję su mamų psichikos sveikatos priežiūra. Būsimos mamos ir kūdikio susilaukusios moterys medicinos įstaigose bus informuojamos apie PD ir klausiama apie jų emocinę būklę.
Tai didelis žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol didelį dalį medikų darbo sudarė dėmesys moters ir kūdikio fizinės sveikatos rodiklių stebėjimui.
Būtinas dėmesys nėščiųjų ir mamų psichikos sveikatai
Liepos 1 d. įsigalioję ministro įsakymai apima naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei PD rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus ir Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną (EPDS) 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui – 1, 2, 4 ir 6 mėnesių – apsilankymo metu.
Šeimos gydytojo komanda arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris nėščiajai 32-ą nėštumo savaitę pateikia užpildyti EPDS klausimyną. Jei klausimyno gautų rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba ir įteikiamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas „Mamos emocinė sveikata“, kuriame yra informacija apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Jei klausimyno gautų rezultatų suma mažiau nei 12 balų, pacientei suteikiama informacija apie pagalbos galimybes būklei pablogėjus ir įteikiamas lankstinukas. Tas principas taikomas apsilankymų po gimdymo metu.
Pogimdyminės depresijos centro atstovai sveikina ministeriją priėmus reikšmingus sprendimus, bet pabrėžia, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje/gimdymo namuose, turi veikti algoritmas, kaip nuosekliai taikyti ir integruoti šias naujoves. Centro specialistai padės įstaigų specialistams kurti algoritmą bei mokys medikus, kaip suteikti nėščiosioms ir mamoms tinkamą pagalbą. Šiuo metu Vilniaus m. savivaldybės sprendimu organizuojami mokymai mieste veikiančių įstaigų specialistams.
„Ilgainiui daugiau nėščiųjų ir mamų po gimdymo dar emocinių sunkumų pradžioje kreipsis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Ankstyvoji diagnostika užtikrins reikiamą pagalbą laiku, leis užkirsti kelią didesniems sunkumams ir mažins ilgalaikės pagalbos poreikį“, – naujų įstatymų reikšme įsitikinusi Pogimdyminės depresijos centre konsultuojanti psichologė Rūta Antanavičienė.
Kūdikio susilaukusi mama taip pat bus stebima ir rūpinamasi jos emocine gerove jautriu periodu po gimdymo. Kaip pastebi psichologė, kad teigiamas poslinkis sveikatos sistemoje įvyktų, reikia ne tik priimti įstatymus, parengti medikus, bet ir visapusiškai peržiūrėti savo pačių suvokimą apie psichikos sveikatą.
„Dirbant su bet kuria jautria, pažeidžiama pacientų grupe visiems specialistams yra pravartu pirmiausiai išsiaiškinti ir įsisąmoninti savo turimas nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimus, motinystę lydinčius emocinius ir kitus sunkumus. Kartais turimos nuostatos gali kelti įvairių vidinių prieštaravimų, trukdyti pajausti atliekamo darbo prasmę bei jautriai ir atliepiančiai reaguoti į šalia esantį. Be to, svarbu, kad specialistai nepamirštų rūpintis ir savo emocine sveikata, kad nepatirtų perdegimo ar kitų psichikos sveikatos sunkumų“, – dalijasi psichologė R. Antanavičienė.
Tiksliniai gydytojo klausimai motinai gali reikšmingi paveikti jos sprendimą kreiptis pagalbos. Minėtoje „Mano gimdymas“ didžioji dalis (79 proc.) moterų iš tų, kurioms, apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD arba potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės. 66 proc. tokių moterų – niekada nėra lankiusios pas psichologą. Tačiau 46 proc. moterų iš tų, kurioms, apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD ar PTSS pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs. Matant šiuos skaičius, už kurių yra žmonių gyvenimai ir kartu kūdikio gerovė, medikai turi reikšmingą balsą ir galią laiku pastebėti mamos išgyvenamus sunkumus ir nukreipti kvalifikuotos pagalbos.
„Pirmasis žingsnelis psichoemocinės gerovės link yra mamos ir/ar tėčio depresijos po gimdymo požymių identifikavimas ir atpažinimas. Asmuo, gebantis identifikuoti savo išgyvenamus jausmus ir potyrius bei turintis bazinių žinių apie PD būdingus požymius, jau yra keliais žingsniais arčiau pagalbos gavimo ir savo psichoemocinės gerovės puoselėjimo“, – pabrėžia šeimos gydytoja ir Pogimdyminės depresijos centro mokymų koordinatorė Julija Rutenbergė-Galumbauskienė. Tačiau dėl vyraujančių mitų apie psichikos sveikatą mamos, net ir susidūrusios su sunkumais, vengia kalbėti. „Jos bijo dėl savo vaiko gerovės ir visos šeimos vientisumo sutrikdymo“, – problemą paaiškina šeimos gydytoja.
Po ministro įsakymų – mokymai medikams apie pogimdyminę depresiją
Šios naujovės, jei tinkamai įgyvendintos, turėtų duoti teigiamą postūmį. Dėmesys mamos psichikos sveikatai yra reikšmingas tiek jos pačios gyvenimo, tiek kūdikio ir santykio su partneriu kokybei. Kai traktuosime mamą ne tik kaip kūną, kuris išnešioja gyvybę, bet į asmenybę, kurios gyvenimas kardinaliai pasikeičia (ypač susilaukus pirmosios atžalos), padėtis ims keistis.
Be abejo, nauja tvarka medikams reiškia papildomas minutes jų įtemptoje dienotvarkėje. Todėl labai svarbu pasirūpinti specialistų edukacija: kaip sukurti artimą ryšį su mama, išgirsti jos nuoširdų atsakymą, prakalbinti. Psichikos sveikatos sunkumai arba depresija po gimdymo gali būti paslėpti po susirūpinimu savo kūdikiu, nerimastingumu ar kaltinimais partneriui. Prižiūrinčiam personalui tenka svarbi užduotis atpažinti galimus emocinius sunkumus ir nukreipti pagalbos.
„Šiuo metu vyksta PD atpažinimo ir kelio pagalbos link algoritmo kūrimo procesas. Tad medikams iškylantys klausimai nuo šiol vargins vis rečiau. Algoritmas įgalins sveikatos priežiūros specialistus konkrečiai ir kryptingai suteikti visą reikiamą pagalbą savo kompetencijos ribose“, – pokyčius įvardija šeimos gydytoja J. Rutenbergė-Galumbauskienė.
Pogimdyminės depresijos centras vykdo projektą „Pogimdyminės depresijos prevencija: sveikatos priežiūros specialistų gebėjimų atpažinti ir padėti stiprinimas“ (finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija) ir rengia mokymus medikams (šeimos gydytojo komandai, akušeriams, akušeriams-ginekologams), prižiūrintiems nėštumą ir moteris po gimdymo, kurių metu psichikos sveikatos specialistai padės pagilinti žinias. Žinios suteikia pasitikėjimo ir plečia kompetencijas. Kviečiame registruotis.
O medicinos psichologus raginame registruotis į kvalifikacijos kursą, nuo rudens organizuojamą su Lietuvos psichologų sąjungos Reprodukcinės psichologijos specialistų grupe, kurio tikslas – stiprinti gebėjimus atpažinti ir teikti pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms (tėvams), esant pogimdyminės depresijos simptomams.
Specialistai ragina veikti nuosekliai, kad pokyčiai įsitvirtintų ir mamos gautų reikiamą pagalbą laiku.
„Dar visai neseniai sveikatos priežiūros sistemoje pradėta vis daugiau kalbėti apie psichikos sveikatos sutrikimus nėštumo ir laikotarpio po gimdymo metu. Todėl prasminga toliau kasmet organizuoti įvairius mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus šia tema ir raginti tiek medicinos, tiek psichikos sveikatos specialistus dalyvauti.
Taip pat svarbu, jog ateityje visiems specialistams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti supervizijose – reguliariai aptarti sudėtingus atvejus iš praktikos, gauti pastiprinimą iš kolegų. Tikėtina, kad toks teorinių ir praktinių žinių susiejimas galėtų prisidėti prie geresnio mamų emocinių sunkumų atpažinimo ir laiku suteikti pagalbą“, – viliasi Pogimdyminės depresijos centro psichologė R. Antanavičienė.
