Plaukimo trenerė: kaip išvengti skendimo ir gelbėti skęstantį žmogų

2024 m. liepos 18 d. 10:10
95 proc. skendimo atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės būtų tinkamai informuoti ir mokėtų elgtis tam tikrose situacijose. Nors mokėjimas plaukti yra svarbus įgūdis, jis savaime negarantuoja visiško saugumo. Tik žinodami ir laikydamiesi saugos taisyklių, galime užtikrinti savo ir kitų gyvybės apsaugą bei išvengti pavojingų situacijų. Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad saugiausia maudytis tik tose vietose, kur budi gelbėtojai. Be to, svarbu žinoti, kaip atpažinti potencialiai pavojingas situacijas, kaip veikti kritiniais atvejais ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Daugiau nuotraukų (3)
Nemokėjimas plaukti, tėvų nepriežiūra, alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas, jėgų pervertinimas – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai įvyksta skendimai. Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE plaukimo trenerė Simona Sigariova pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi žinoti, kaip tinkamai elgtis pamačius skęstantįjį, ir kokie yra būdai, padedantys išvengti skendimo. Pasiruošimas ir žinios apie skendimo prevenciją, taip pat tinkamų pirmosios pagalbos metodų išmanymas, gali išgelbėti gyvybes ir užtikrinti didesnį saugumą vandenyje.
Pagrindinės saugaus elgesio vandenyje taisyklės
Siekiant užtikrinti saugumą prie vandens, svarbu nepamiršti keleto pagrindinių taisyklių. Mažamečių vaikų niekada negalima vienų palikti be priežiūros. Prie vandens telkinių, molų, tiltų ar stačių krantų negalima stovėti ir žaisti, nes galima netikėtai įkristi į vandenį. Renkantis maudymosi vietą reikia vengti nežinomų ir nuošalių vietų, verčiau rinktis paplūdimį, kuriame budi gelbėtojai ar maudosi daugiau žmonių.
„Nemokėdami plaukti, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės ir visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Taip pat venkite šokinėti į vandenį nežinomose vietose, kad nesusižalotumėte atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Jei prieš maudynes kaitinotės saulėje, pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad išvengtumėte staigaus temperatūros pokyčio“, – akcentuoja pedagogė.
Venkite pavojingų situacijų
„Net jei esate geras plaukikas, nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų ir niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių, nes jos gali lengvai prarasti stabilumą.
Jei vandenyje pradeda darytis šalta, išlipkite iš jo, kad išvengtumėte hipotermijos. Visada dėvėkite gelbėjimo liemenes. Taip pat nesimaudykite, kuomet žaibuoja ir yra tamsus paros metas“, – teigia S. Sigariova.
Pasak jos, vaikus plaukti reikia išmokyti kuo anksčiau, tačiau net ir tuos vaikus, kurie moka plaukti, būtina nuolat prižiūrėti vandenyje ir prie jo: „Mažamečius vaikus stebėkite nepertraukiamai ir iš arti, jie skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį nesuvokia, kas vyksta. Maudykitės tik tuose paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, ir visada vadovaukitės iškeltomis vėliavomis“.
Kaip elgtis, kai matome skęstantį žmogų
Skęstantieji dažnai rodo atpažįstamus ženklus – kovoja vandens paviršiuje, kol turi jėgų šaukia pagalbos ir mojuoja rankomis. Kūnas išlieka vertikalioje padėtyje, tačiau pavargus rankos nusileidžia ir neiškyla į vandens paviršių. Skęstantysis visada būna išsigandęs ir elgiasi chaotiškai.
„Jei panirimas vandenyje užsitęsia, gerklos atsipalaiduoja ir vanduo patenka į plaučius. Tada žmogus miršta dėl deguonies trūkumo, nes plaučiai negali tiekti deguonies visiems organizmo organams, o galiausiai dėl deguonies bado sustoja ir širdis.
Todėl, pastebėję skęstantįjį, privalome padėti jam išlikti ant vandens paviršiaus, kad išvengtume panirimo. Geriausia teikti pagalbą iš kranto, nes tai nekelia pavojaus jūsų gyvybei. Galima paduoti ilgą šaką ar lazdą, kad skęstantįjį būtų galima partempti į krantą“, – komentuoja HOBIVERSE plaukimo trenerė.
„Jei ištraukėte skęstantįjį į krantą ir jis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą nuo 5 pradinių įpūtimų, jei tai saugu ir nėra užsikrėtimo rizikos. Tada atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimus ir 2 įpūtimus.
Jei nesate tikri dėl saugumo ar nenorite atlikti įpūtimų, atlikite tik krūtinės ląstos paspaudimus, spaudžiant viduriniąją krūtinkaulio dalį. Jei skęstantysis pradeda kvėpuoti, stebėkite jį iki medikų atvykimo. Laikas yra kritiškai svarbus, todėl veikite greitai ir užtikrintai“, – teigia „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos koordinatorė Agnė Daugėlaitė.
Liepos 25-ąją, kaip ir kasmet, visas pasaulis mini pasaulinę skendimo prevencijos dieną. Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE trečius metus iš eilės, prie Baltojo tilto, organizuoja edukacinį renginį „100 baseinų piknikas“. Renginio metu ne tik bus galima sužinoti daug naudingų dalykų apie plaukimą, skendimo išvengimą iš specialistų, bet ir šokti, dalyvauti įvairiose veiklose ir klausytis koncerto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.