„Anksčiau gydytojams reikėjo laukti, pagal mūsų galimybes planuoti procedūras, kartais ir neplanuotas, nes onkologiniam ligoniui gali numatyti procedūrą, bet pavyzdžiui kūdikiui – ne. (...) O dabar, bent jau Vilniaus mieste, gavę užsakymą, manau, kraują galėsime pristatyti per valandą pusantros, o į kitus Lietuvos miestus – priklausomai nuo kelių eismo taisyklių“, – žurnalistams trečiadienį įrangos pristatyme teigė D. Gutauskas.
„Pats švitinimo procesas sutrumpėja iki 6,5 minutės“, – pridūrė NKC vadovas.
D. Gutauskas pažymi, kad Italijoje pagamintas kraujo švitinimo aparatas neturi jokios radioaktyvios medžiagos, todėl yra visiškai saugus naudoti darbuotojams ir nereikalauja ypatingos saugos priemonių.
„Aparate yra tiesiog labai greitai judantys elektronai, kurie atsitrenkia į ekraną ir tokiu būdu išspinduliuoja radioaktyvias medžiagas ir tolygiai jomis padengia eritrocitų maišelius“, – teigia D. Gutauskas, pridurdamas, kad ši įranga – naujesnė nei esanti Santaros ar Kauno klinikose.
Aparatas bus naudojamas pagal užsakymą, pažymi D. Gutauskas, todėl gali būti dienų, kai jis bus visai nenaudojamas.
„Taip pat esame paskaičiavę, kad jei kas atsitiktų – karas, stichinės nelaimės ir taip toliau – maždaug 350 vienetų maišelių per dieną galėtume apšvitinti“, – teigia NKC vadovas.
D. Gutauskas atkreipia dėmesį, kad švitinami yra tik raudonieji kraujo kūneliai, eritrocitai, kurie perneša deguonį žmogaus organizme. O pats švitinimas reikalingas tam, kad būtų sunaikinti kraujyje esantys limfocitai.
„Žmonėms, kurių organizmas ir taip silpnas, yra pavojinga perpilti gerą (nešvitintą – ELTA) kraują dėl grynai fiziologinių savybių – limfocitų. Tai švitinimo metu radioaktyvūs spinduliai juos nužudo ir kraujas tampa nebepavojingas sergančiam žmogui“, – sako NKC vadovas.
Kaip skelbiama įstaigos pranešime žiniasklaidai, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuoti onkologiniai susirgimai.
Tuo metu naujausiais NKC duomenimis, lyginant šių metų pirmuosius penkis mėnesius ir tą patį praėjusių metų laikotarpį, kraujo donorų skaičius išaugo nuo 23 720 iki 25 641, atliktų donacijų skaičiai – nuo 29 216 iki 37 087, o surenkamo kraujo kiekiai – nuo 14 600 iki 18 543 litrų.
2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta – daugiau nei 32 500 litrų kraujo.
