Nuo žilos senovės žmonės gilinosi į sapnų reikšmę. Mokslininkų nuomone, jie gali atspindėti miegančiojo sveikatą. Pavyzdžiui, dažni košmarai vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms gali pranešti apie didesnę demencijos išsivystymo riziką, teigiama tyrime.
Tyrėjai analizavo anksčiau surinktus sveikatos duomenis studijų, kuriose dalyvavo daugiau kaip 6 šimtai 35–64 metų amžiaus žmonių ir 2,6 tūkst. 79+ amžiaus grupės asmenų.
Stebėjimų pradžioje nei vienas iš tyrimo dalyvių nesirgo demencija, jaunesnio amžiaus asmenų sveikata vidutiniškai stebėta 9-erius, o vyresnio amžiaus grupėje – 5-erius metus.
Tyrimo pradžioje dalyviai užpildė įvairius klausimynus, įskaitant ir tą, kuriame reikėjo nurodyti, kaip dažnai jie sapnuoja blogus sapnus ir košmarus.
Košmarai – demencijos požymis?
Tyrėjai pastebėjo, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurie kiekvieną savaitę susapnuodavo bent vieną košmarą, 4 kartus dažniau patyrė kognityvinių gebėjimų pablogėjimą per ateinantį dešimtmetį, o košmarus patyrusiems vyresniems dalyviams demencija buvo diagnozuota 2 kartus dažniau.
Įdomu tai, kad tampresnė sąsaja nustatyta tarp vyrų.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vyrai, kurie kiekvieną savaitę sapnuodavo košmarus, turėjo 5 kartus didesnę tikimybę susirgti demencija.
Tačiau moterų rizika padidėjo tik 41 proc.
Peršasi išvada, kad dažni košmarai gali būti vienas iš pirmųjų demencijos požymių, pasireiškiantis anksčiau nei atminties sutrikimai.
Tačiau gali būti, kad dažni blogi sapnai ir košmarai yra demencijos priežastis.
Tiesa, tyrimas negali patvirtinti, kuri versija yra teisinga.
Guodžia tai, kad pasikartojančius košmarus galima gydyti. Įrodyta, kad košmarų gydymas mažina su Alzheimerio liga susijusių baltymų kaupimąsi smegenyse.
Buvo atvejų, kai po košmarų gydymo pagerėjo atmintis ir mąstymo įgūdžiai.
Tyrimo išvados pagrindžia mintį, kad košmarų gydymas gali padėti sulėtinti pažintinių gebėjimų silpnėjimą ir užkirsti kelią demencijos išsivystymui kai kuriems žmonėms.
Vienas iš tyrimo autorių, Birmingemo universiteto mokslinis bendradarbis Abidemi Otaiku teigė ateityje plėtosiantis tyrimus, kurių metu aiškinsis, ar jaunų žmonių košmarai taip pat gali būti susiję su padidėjusia demencijos rizika.
Tai padėtų nustatyti, košmarai yra demencijos požymis ar ligos priežastis.
A.Otaiku tikisi ištirti ir kitas sapnų savybes. Pavyzdžiui, kokią įtaką demencijos rizikai gali turėti sapnų ryškumas ir tai, kaip gerai juos pamename, kai nubundame.
„Tyrimai gali ne tik suteikti naujų galimybių ankstyvai diagnostikai, galbūt ir intervencijai, bet taip pat atskleisti paslaptingo reiškinio, kurį vadiname sapnavimu, prigimtį ir funkciją“, – sakė A.Otaiku.
Parengta pagal „The Conversation“ inf.
