Birželio pabaigoje vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatyta I-ojo ketvirčio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (sutrump. PSDF) biudžeto vykdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (sutrump. ASPĮ) finansinė situacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija stengiasi demonstruoti situacijos kontrolę ir aiškina, kad po pusmečio bus geriau, akivaizdu, kad realybė yra visai kitokia – specialistai masiškai pereina į privačias gydymo įstaigas, pacientų eilės ilgėja, valstybinės gydymo įstaigos kenčia nuo lėšų ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. Valstybinių gydymo įstaigų finansinė situacija yra tragiška – dirba nuostolingai.
Kol Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai primygtinai stumia idėją įteisinti priemokas už sveikatos paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijos (sutrump. SAM) atstovai šiai idėjai nepaprieštaravo. Beje, sveikatos ministras posėdyje nedalyvavo. Matyt, vėl neturi ką pasakyti aptariama tema.
Deja, apie privačių gydymo įstaigų finansinę situaciją jokios informacijos nebuvo pateikta. Niekam net nekilo klausimo – kaip tvarkosi privatus sektorius, finansuojamas PSDF lėšomis?
Taigi, SAM dumia akis aiškindama, kad bus geriau – bla, bla, bla..., o iš tikrųjų valdančioji dauguma ruošia dar vieną „kiaulę“ pacientams ir valstybiniam gydymo įstaigų tinklui.
Specialistų migracija ir valstybinio sektoriaus destabilizacija
Vienas iš pagrindinių dabartinės krizės aspektų yra kvalifikuotų specialistų migracija į privačias gydymo įstaigas. Tai sukelia ne tik personalo trūkumą valstybinėse ligoninėse, bet ir mažina teikiamų paslaugų apimtis ir jų kokybę. Išeina geriausi specialistai. Valstybinės įstaigos nesugeba konkuruoti su privačiomis dėl aukštesnių atlyginimų, nes neturi tam finansinių pajėgumų. Kodėl? Todėl, kad PSDF pinigai, kurie turėjo būti nukreipti apmokėti valstybinių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų sąnaudas, yra padalinti privačioms gydymo įstaigoms.
Sveikatos apsaugos ministerijos nesugebėjimas susitvarkyti
Sveikatos apsaugos ministerija atrodo sutrikusi ir nepasirengusi spręsti esamų problemų. Ką pridirbo, tikriausiai ir patys nesuvokia. Neseniai išgirdusi apie privačių įstaigų taikomas priemokas pacientams, ministerija rodėsi nustebinta, lyg nežinotų, kas vyksta. Toks požiūris kelia abejonių dėl SAM komandos gebėjimo tinkamai valdyti sveikatos sistemą.
Valdžios siūlomos priemonės ir jų pasekmės
Kai kurie valdančiųjų koalicijai priklausantys Seimo nariai teigia, kad SAM turėtų svarstyti klausimą dėl priemokų už paslaugas valstybinėse ASPĮ įteisinimą, taip prilyginant jas privačioms įstaigoms. Tačiau toks sprendimas gali dar labiau paaštrinti esamas problemas. Priemokų įvedimas valstybinėse gydymo įstaigose ne tik dar labiau sumažintų jų konkurencingumą, bet ir pažeistų Konstitucijoje numatytą teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą.
Gydymo įstaigų finansinė krizė ir ministerijos neveiklumas
I-ojo ketvirčio ataskaita rodo, kad 95 proc. valstybinių gydymo įstaigų dirba nuostolingai. Gydymo įstaigos padidino atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 18–20 proc., bet sumažino išlaidas pacientų maitinimui, ūkiui, medicininei įrangai ir pan. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos yra priverstos medikams kelti darbo užmokestį kitų veiklų sąskaita. Be to, tai vis tiek yra nepakankamas algų didinimas, palyginus su atlyginimais privačiose gydymo įstaigose. Kai gydymo įstaigos darbo užmokesčiui skiria 80–90 procentų nuo savo biudžeto, apie paslaugų kokybę galime pamiršti, jau nekalbant apie plėtrą ir naują medicininę įrangą.
O ką sako SAM? SAM sako, kad bus geriau, kad didins paslaugų įkainius ir tada ligoninės galės savo gydytojams ir slaugytojams padidinti algą. Bet SAM nesako, kad tokiu atveju padidės ir apmokėjimai už paslaugas privačioms įstaigoms, kurioms valstybė jau dabar teikia didžiulę finansinę paramą. Tokia politika dar labiau didina finansinę naštą valstybinėms įstaigoms, kurios jau dabar kenčia nuo lėšų trūkumo.
Nesibaigiantys medicininės įrangos poreikių iššūkiai
Deja, kai kurie Seimo nariai vis dar įsivaizduoja, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos gauna medicininę įrangą dykai ir už nieką nemoka. Tiems, kurie Sveikatos komitete apie tai kalbėjo, būtina paaiškinti, už ką moka valstybinės gydymo įstaigos.
Valstybinės įstaigos, kaip ir privačios, privalo mokėti už medicininę įrangą, jos priežiūrą, remontus ir nusidėvėjimą, už pastatų ir jų infrastruktūrą statybą, remontą, priežiūrą, nusidėvėjimą, už visus komunalinius patarnavimus, už transportą, jo priežiūrą, remontus, kurą, taip pat moka už pacientų maitinimą, už maisto gaminimo įrangą, už biuro įrangą, dar – už vaistus, tiekėjams ir dar turi sumokėti atlyginimus visiems darbuotojams. Visi kaštai yra apmokami iš gydymo įstaigos uždirbtų pinigų suteikiant gydymo paslaugas. Kitų finansinių šaltinių praktiškai neturime. Kitaip tariant, tam, kad apmokėtų veiklos kaštus, valstybinės gydymo įstaigos prieš tai turi suteikti gydymo paslaugas pacientams ir tik jas suteikus gauna PSDF apmokėjimą pagal SAM patvirtintus įkainius.
Kaip tyčia, SAM atstovai pridūrė, kad valstybinėms įstaigoms lėšų bus dar mažiau, o tai reiškia, kad įstaigos susidurs su dar didesniais sunkumais.
Privačios įstaigos tuo tarpu gauna finansavimą už paslaugas iš PSDF, gauna priemokas iš pacientų ir dar gauna apmokėjimus iš privataus sveikatos draudimo, t.y., iš vieno paciento privati klinika gali gauti trigubą išmoką. Todėl ir gali pasiūlyti gydytojams didesnį atlyginimą, nei valstybinė gydymo įstaiga.
Reikia sprendimų, o ne manipuliacijų
Reziumuojant, sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos lemia nepakankamas valstybinio sektoriaus finansavimas, specialistų trūkumas ir neefektyvi valdžios politika. Valdančiosios daugumos proteguojamos priemokos už sveikatos paslaugas gali dar labiau gilinti krizę, skatindamos valstybinio sektoriaus privatizavimą ir mažindamos paslaugų prieinamumą visuomenei.
Būtina skubiai peržiūrėti ir koreguoti sveikatos politiką, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugos sistemos veikimą ir prieinamumą visiems piliečiams. SAM turi nustoti šerti privačias gydymo įstaigas, kurios sėkmingai gali veikti laisvosios rinkos sąlygomis be valstybės įsikišimo įprastomis sąlygomis. Privačių įstaigų lobistai puikiai atliko savo darbą, dabar valstybė turi atlikti savąjį. Valstybė privalo sutelkti dėmesį į savo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą, užtikrinant, kad jos galėtų tinkamai funkcionuoti ir teikti kokybiškas paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.
P.S. Posėdyje dalyvavęs VLK naujas direktorius šioje srityje yra nekompetentingas. Tai reiškia, kad jokių pasiūlymų, kaip gerinti situaciją, iš jo pusės nebus.
Laukiu kito Sveikatos reikalų komiteto posėdžio, kuris numatytas rugpjūčio mėnesį...
Dr. Helga Marija Kauzonė yra sveikatos politikos ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė
