Todėl norintys išmokti šio sporto subtilybių ir užtikrinti savo saugumą turėtų treniruotis tik specialiai tam pritaikytose vietose ar baseinuose, prižiūrimi profesionalų. Treniruočių metu ne tik išmokstama tinkamos technikos, bet ir įgaunama svarbių žinių apie saugų elgesį vandenyje.
Mokėjimas plaukti, tinkamas kvėpavimas, saugumas, fizinis pasiruošimas ir trenerio priežiūra yra pagrindinės taisyklės, kuriomis reikia vadovautis atliekant šuolius į vandenį. Vasaros metu stipriai suaktyvėja šuolininkų į įvairius vandens telkinius entuziastų skaičius.
Daugelis iš jų mano, kad tinkamai moka atlikti šuolį, ir kad vieta, kurioje šokinėjama nėra svarbu. Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE plaukimo pedagogė Jurga Simanavičienė akcentuoja, ką svarbu žinoti ir mokėti atliekant šuolius į vandenį, ir ką griežtai draudžiama daryti.
Vietos, kurių reikia vengti
Šokinėti į vandenį reikia tik saugiose, tam pritaikytose vietose, o geriausia – giliame baseine. Ypatingai pavojinga šokinėti nuo slidžių paviršių, pakrančių, šlaitų, medžių, tiltų ar valčių, nes jos gali apvirsti.
Ežeruose egzistuoja įvairūs pavojai, tokie kaip vandens augmenija, nežinomas krantas ar gylis. Vanduo ežere dažnai būna neskaidrus, todėl vizualiai sunku įvertinti jo gylį ar pakrantės saugumą.
Pagal vandenyje esančią augmeniją galima orientuotis apie gylį tam tikrose vietose: meldų-nendrių juosta paprastai žymi dviejų metrų gylį, o lelijos gali augti ir keturių metrų gylyje. Jei ežeras labai apaugęs, jo dugnas būna uždumblėjęs, o gylis vos 1–3 metrai, kas yra netinkama vieta šuoliams.
Gylis turi būti ne mažesnis kaip trys metrai dėl to, kad dugne tyko pilna pavojų – nuolaužos, akmenys, medžiai, žolės. Dėl šių priežasčių šuoliai į vandenį turėtų būti atliekami tik baseinuose arba specialiose vietose, kur galima užtikrinti saugumą ir tinkamą gylį.
„Pavojinga šokinėti į vandenį upėse dėl daugybės rizikos veiksnių, tokių kaip srovė, akmenys, užvartos, duobės, sūkuriai ir nevienodas gylis. Nesaugu šokinėti ir nežinomame vandens telkinyje, kai nėra aiškus dugno nuolydis ar gylis.
Prie kranto gali būti seklu, bet vos už kelių žingsnių galite nesiekti kojomis dugno, arba, priešingai, šokdami nuo tiltelio į vandenį, galite susitrenkti, jei ten bus per seklu. Nežinoma vieta gali pateikti ir kitų nemalonių staigmenų – dugne esančios duobės, gulintys akmenys, styrančios medžių šaknys. Be to, ant dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų.
Šokinėjant į vandenį nežinomoje vietoje, galima stipriai susižaloti atsitrenkus į dugne esančius objektus. Todėl labai svarbu būti atsargiems ir rinktis tik saugias, patikrintas vietas šuoliams į vandenį“, – pasakoja plaukimo trenerė J. Simanavičienė.
Šokinėjant į vandenį be profesionalios priežiūros – traumų rizika didėja
Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė ar šokinėjo maudynių metu.
Galūnių, stuburo slankstelių lūžiai, plėštinės žaizdos ir įsipjovimai – tai tik keletas dažniausių traumų. Ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų pasekmės.
Kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu“, vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti laikantis atsargumo priemonių.
Nardymas žemyn galvą kelia didelį pavojų sveikatai, kyla didelė rizika atsitrenkti į kokią nors kliūtį, susitrenkti galvą ar pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jei šie lūžta, bet nedeformuoja stuburo kanalo ir nesužaloja nugaros smegenų ir nervų – neįgalumo galima išvengti. Tačiau maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant – neišgyvena, o 25 proc. lieka neįgalūs.
„Dažnai tėvai mėgsta skatinti vaikus rodyti drąsą sakydami, kad gali šokti į vandenį, tik būtina užsidėti plaukimo rankoves ar ratus. Tačiau tai daryti griežtai draudžiama. Priemonės gali nuslysti, o vaikas, kuris nemoka plaukti – nuskęsti. Būtina įvertinti ir galimus ūgio bei svorio pokyčius, kurie turi įtakos panirimo gyliui. Tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams“, – komentuoja trenerė.
Pasak pedagogės, norint sumažinti šiuos skaičius, reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo į skendimo prevencijos ir saugaus maudymosi temas: „Kiekvienais metais, liepos 25 d. minime pasaulinę skendimo prevencijos dieną, o HOBIVERSE centras su draugais jau trečius metus iš eilės organizuoja renginį „100 baseinų piknikas“, kurio metu tėveliai ir ne tik gali sužinoti daug naudingos informacijos apie vaikų maudynes ir jų priežiūrą vandenyje ir šalia jo“.
