Ekspertai pabrėžia: grėsmės mastą suprasti gyvybiškai svarbu, o priemonių imtis turi visi – nuo eilinių vaistų vartotojų iki ligoninių gydytojų ir net žemės ūkio sektoriaus dalyvių.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (angl. antimicrobial resistance – AMR) atsiranda, kai ligas sukeliančios bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai įgyja atsparumą vaistams, kurie tradiciškai naudojami prieš juos. Gydymo nebijantys ligų sukėlėjai dar vadinami superbakterijomis.
Blogiausia, kad antibiotikams atsparios bakterijos vystosi sparčiau nei kuriami nauji vaistai. Ateityje kyla grėsmė, kad nebeliks veiksmingų antibiotikų.
„Kreipėmės į Europos Sąjungos šalis ir paprašėme, kad jos užtikrintų apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą.
Tai reiškia, kad antimikrobiniai vaistai turėtų būti skiriami tik tada, kai jų reikia, vartojami tinkamomis dozėmis ir saugiai sunaikinti, kai jie nenaudojami arba pasibaigia vaistų galiojimo laikas“, – teigia už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.
Kiekvienai ES valstybei iškeltas tikslas iki 2030 metų antibiotikų suvartojimą tarp žmonių sumažinti 20 proc. Su tuo susijusiems veiksmams įgyvendinti bendrija šiemet paskyrė 50 mln. eurų.
Tačiau specialistai pastebi, kad visuomenė neįvertina pakankamai atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės.
„Dabarties apatiją AMR atžvilgiu galima palyginti su požiūriu į klimato kaitą praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Mes užmerktomis akimis žingsniuojame katastrofos link“, – įspėja Roser Domenech Amado, Europos komisijos „One Health“ padalinio direktorė.
Rekomendacijos kiekvienam iš mūsų
Gyventojai taip pat gali prisidėti prie kovos prieš AMR. Patarimai jiems daugiausia susiję su ligų prevencija ir taisyklingu antibiotikų vartojimu:
– dažnai plauti rankas;
– antibiotikus gerti laikantis gydytojo nurodymų;
– nevartoti antibiotikų, jei ligos sukėlėjas nėra bakterija – antibiotikai virusų negydo;
– užbaigti paskirtą antibiotikų kursą, net jei savijauta pagerėjo;
– nenaudoti anksčiau įsigytų antibiotikų likučių, nesiskolinti jų iš draugų ir kaimynų;
– skiepytis ir taip išvengti ligų.
Kelios medalio pusės
Tiesa, kalbant apie AMR problemą minimas terminas „One health“ (liet. „viena sveikata“). Tai požiūris, pabrėžiantis žmonių, gyvūnų ir augalų ekosistemų sveikatos tarpusavio priklausomybę.
Ūkininkai taip pat naudoja antibiotikus gyvulininkystėje ir žemdirbystėje. Pavyzdžiui, pasižvalgę parduotuvės paukštienos skyriuje tikriausiai rasite produkcijos su ženklu „užauginta be antibiotikų“.
Taigi ūkininkai skatinami antibiotikus naudoti tik tada, kai kitaip išsiversti negali.
Panašiai ir gydytojai neturi skirti antibiotikų virusų sukeltoms infekcijoms gydyti, o farmacijos įmonės privalo tvarkyti gamybos metu susidarančias atliekas, kad antibiotikai nepatektų į aplinką.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra net kelios medalio pusės. Klysta ir gydytojai, nes daugiau nei pusė vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai.
Klysta ir maždaug 50 proc. pacientų, nes gydytojų paskirtus antibiotikus vartoja neteisingai. Lietuva – ne išimtis, pasaulyje opi problema neaplenkia ir mūsų šalies.
Lietuvoje ėmėsi naujos strategijos
Apskaičiuota, kad dėl atsparumo antibiotikams Lietuvoje per metus miršta apie 200 žmonių.
Birželį paskelbta, kad kelerius metus Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje veikęs vaistų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu šiemet tapo nacionaliniu ir nuo šiol visos šalies mastu skatins pacientui palankų racionalesnį vaistų skyrimą ir vartojimą, vykdys stebėseną bei teiks rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Tarp naujos struktūros uždavinių – rūpintis, kad būtų tinkamai skiriami antimikrobiniai vaistai, taip mažinant bakterijų atsparumą.
Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto pirmininku išrinktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas nefrologas, farmakologas Romaldas Mačiulaitis sako, kad apie AMR problemą diskutuojama ne pirmus metus, bet Šiaulių regione taikytas metodas „prie dūšios“ pasiteisino.
„Kol nematai konkrečių atvejų – ne skaičių, ne procentų – nesiseka nieko pakeisti“, – lrytas.lt teigė R.Mačiulaitis.
Pasak jo, pasauliniai duomenys nėra paveikūs, tačiau parodymas, kas dedasi savame kieme duoda apčiuopiamų rezultatų. Antai kontaktinis darbas ir specialistų konsultacijos prisidėjo prie to, kad antibiotikai Šiaulių krašte imti skirti racionaliau, sumažėjo nebūtino jų išrašymo atvejų.
Nurodoma, kad komiteto veikla padėjo keturis kartus sumažinti antibiotikų cefalosporinų vartojimą Šiaulių regione, 2–3 kartus sumažinti išrašomų antibiotikų vaikams skaičių.
„Pagal situaciją pritaikytas intervencijos pobūdis yra paveikesnis ir tikimės, kad jis duos rezultatų visoje Lietuvoje“, – sakė R.Mačiulaitis.
