„Pacientų srauto valdymui tai yra labai svarbu. (...) Hemodializės paslaugos, kaip ir iki šiol buvo kai kuriose savivaldybėse, bus finansuojamos iš savivaldybių ir organizuojamos savivaldybių.
Nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos bus atskiru srautu finansuojamos iš valstybės biudžeto, o specializuotos pavėžėjimo paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – pirmadienį sakė A. Dulkys.
„Tai planinės paslaugos, kai pacientui padedame, kai jau žinome, ko jam reikia. (...) Jei bus poreikis, pacientas galės vykti ir su lydinčiuoju asmeniu“, – pridūrė ministras.
Pirmąjį rytą – 300 skambučių
Savo ruožtu dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų teiksiančios Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovas Nerijus Mikelionis pažymi, kad pirmadienio rytą dėl paslaugos trumpuoju telefono numeriu teiravosi jau keli šimtai gyventojų. Visgi, atkreipia dėmesį jis, pavėžėjimo paslaugai buvo užregistruota mažiau nei dešimtadalis skambinusiųjų.
„Iki 10 val. ryto gavome beveik 300 skambučių. Iš jų maždaug 90 proc. buvo pasiteirauti apie paslaugą ir 10 proc. bandyti registruotis. Iš tų 10 proc. tik du trečdaliai buvo sėkmingų registracijų. Vadinasi, trečdalių atveju žmonės nepraėjo registracijos patvirtinimo kriterijų“, – sakė N. Mikelionis.
Jis pažymėjo, kad GMPT bus atsakinga už nespecializuotą valstybės lygio pavėžėjimą ir už specializuotą pacientų pavėžėjimą.
„Šiandien mūsų skambučių centre dirba ne mažiau kaip 10 operatorių, su privačiais tiekėjais esame uždengę visą Lietuvą – tai reiškia, kad galime pervežti žmogų iš bet kurios Lietuvos savivaldybės į bet kurią kitą savivaldybę ir taip pat grąžinti namo. Pirmai savaitei tiekėjų transportą esame užsitikrinę keturis kartus didesniam kiekiui nei buvo prognozuojama bandomojo projekto skaičiais. Tarnyba šiai dienai yra pasiruošusi“, – kalbėjo N. Mikelionis.
Pavėžėjimo paslaugos – tik tam tikroms visuomenės grupėms
A. Dulkys taip pat atkreipia dėmesį, kad pavėžėjimo paslauga bus teikiama tik konkrečius kriterijus atitinkantiems pacientams.
„Informacija bus suteikiama visiems, paskambinusiems 1808, bet norėtųsi, kad ten skambintų žmonės, jau žinodami (kad gali tą paslaugą gauti – ELTA). (...) Tie, kuriems reikalingos paslaugos, susijusios su hemodialize, transplantacija, 75 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, su negalia ar turintys kitų socialinės pagalbos poreikių“, – pažymėjo A. Dulkys.
Be to, pavėžėjimo paslauga bus teikiama gyventojams, kurių darbingumas yra mažesnis nei 55 proc., pridūrė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis.
„Tai nėra socialinis taksi“, – pažymėjo jis.
A. Klišonis taip pat akcentuoja, kad iš viso per metus vidutiniškai Plungės rajono savivaldybei pacientų pavėžėjimo paslauga atsieina mažiausiai 50 tūkst. eurų.
„Tokiai savivaldybei kaip Plungės, kuri hemodializuojamus pacientus veža jau daugiau kaip 10 metų, susidaro apie 50–70 tūkst. eurų per metus, priklausomai, kiek žmonių naudojasi šia paslauga“, – sakė A.Klišonis.
Visais atvejais pacientai paslaugai turės užsiregistruoti iš anksto, atkreipė dėmesį N. Mikelionis. Vienintelis atvejis, kai pavėžėjimo paslauga pacientui gali būti suteikiama čia ir dabar, yra pervežimo iš priėmimo skyriaus atvejai, pridūrė jis.
„Turime tris laikus, kaip turi reaguoti pavėžėjimas. Turime terminą, kai žmogus pavėžėjimo paslaugą turi užsisakyti prieš dvi darbo dienas. Turime terminą, kai tai galima padaryti prieš 24 val. ir 3 val., kai žmogui reikia grįžti iš priėmimo skyriaus – vienintelis atvejis, kai pavėžėjimo paslauga suteikiama čia ir dabar“, – pažymėjo GMT vadovas.
Pasak jo, valstybės lygmeniu teikiamos pavėžėjimo paslaugos atveju, pacientai bus vežami įprastais lengvaisiais automobiliais, taip pat automobiliais, pritaikytais vežti neįgaliuosius asmenis bei pacientus gulimoje padėtyje.
Šiemet pavėžėjimo paslaugoms skiriama 4 mln. eurų valstybės lėšų
Pasak GMT vadovo N. Mikelionio, skaičiuojama, kad pradėjus teikti pavėžėjimo paslaugas, srautas, lyginant su bandomuoju projektu, gali ir patrigubėti.
„Buvome nustatę, kad per dieną vidutinėje savivaldybėje, turinčioje apie 25 tūkst. gyventojų, įvyksta 0,7 pavėžėjimo paslaugos. Tikėtina, kad tas skaičius augs iki 2 arba 2,5 pavėžėjimo per dieną“, – sakė N. Mikelionis.
Savo ruožtu A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad pavėžėjimo paslaugai biudžete šiemet numatyta per 4 mln. eurų.
„Jei pilotinio modelio metu buvo suteikta apie 16 tūkst. paslaugų, 2024-aisiais metais, tikėtina, bus suteikta apie 40 tūkst. paslaugų. 2025 metams susiplanavome, kad užtektų (resursų – ELTA) 70 tūkst. paslaugų. Jei pinigais – šiemet tam gali reikėti apie 4 milijonų eurų, kitiems metams – apie 9 mln. eurų“, – sakė A. Dulkys.
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos minsiterija (SAM), linijos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Pavėžėjimo paslauga yra planinė, ją užsakyti rekomenduojama ne anksčiau kaip prieš mėnesį ir ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas, praneša ministerija.
Be to, užsakyti pavėžėjimo paslaugą gali ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys, sveikatos priežiūros specialistas ar kitas žmogus. Kartu su pacientu užsakytu transportu gali vykti ir jį lydintis asmuo ar šuo vedlys, skelbia SAM.
ELTA primena, kad bandomasis pavėžėjimo paslaugos projektas prasidėjo praėjusių metų kovą 20-yje savivaldybių.
Per kiek daugiau nei pirmąjį paslaugos bandymo pusmetį, iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. 548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms.
