Į Australiją – po karo
Gydytojos Cea-Cea Moller šeimos istorija neatskiriama nuo pokario šalies istorijos, nes išgyveno tuos pačius sukrėtimus, kurie palietė daugelį. Jos seneliai su dviem vaikais Leokadija ir Romualdu nuo karo ir pokario suirutės pabėgo į Vokietiją, kur gyveno penkerius metus. 1949 metais šeima nusprendė vykti į Australiją ir ten geresnio gyvenimo ieškoti.
Šeima stengėsi įsitvirtinti svetimoje šalyje, daug dirbo. Vaikai užaugo ir išvyko gyventi į pietinės Australijos uostamiestį Adelaidę. Leokadija ištekėjo už vietinio australo Kristupo Meller. Gimė trys dukros, kurių viena dirba stiuardese, kita dalininke, o Cea-Cea – abdominaline chirurge.
Tai, kad turi lietuviškų šaknų, Cea-Cea žinojo ir vaikystėje. Kai lankydavosi pas senelius kaime, girdėjo lietuvių kalbą, kuria seneliai tarpusavyje kalbėjo. Lietuviškai jie kalbino ir anūkę. Cea-Cea su šypsena prisimena „Virė, virė košę/ Vaikai atsilošę“, kurią močiutė pirštu „virdavo“ jos delnelyje.
Augdama mergaitė retai senelius aplankydavo – tik per didžiąsias šventes: Kalėdas, Velykas, tad žino šių švenčių papročius, lietuviškus patiekalus, iš kurių labiausiai įsiminė kugelis, burokėlių mišrainė ir margučiai.
Susidomėjo lietuvių kalba
Cea-Cea mama Leokadija buvo keliautoja, apvažiavusi ir apkeliavusi visą Australiją. Tėtis Kristupas – mokytojas, tad šeima gyveno pagal Australijos papročius. Lietuvių klube buvo šeštadieninės lietuvių kalbos pamokos, bet mišri šeima nesidomėjo lietuvybės išsaugojimu.
Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę Cea-Cea labai susidomėjo Lietuva. Klausinėjo apie ją mamos, bet ji mažai ką teprisiminė – vaikas buvo, kai iš Lietuvos seneliai išvyko. Daugiau apie tėvų kraštą galėjo papasakoti dėdė Romualdas – jis daug ką prisiminė apie žvejybą, piknikus gamtoje, keliavimus į mišką grybauti, uogauti.
Moteriai šių prisiminimų buvo per maža, ji norėjo labiau pažinti Lietuvą ir nusprendė aplankyti šioje šalyje gyvenančius gimines. Cea-Cea gavo ir Lietuvos pasą, ir lietuvių kalbos pradėjo aktyviai mokytis. Pirmiausia – internete, o pernai keturis mėnesius lietuvių kalbą studijavo Vilniaus universitete užsieniečių grupėje.
Nori būti naudinga Lietuvai
Ypač džiaugiasi gydytoja, pradėjusi dalyvauti Pietų Australijoje veikiančiame lietuvių chore „Lituana“. Tai suteikė ne tik galimybę dainuoti lietuvių kalba, bendrauti su lietuviškai kalbančiais australiečiais, bet ir atvykti į Lietuvą.
Choras liepos pradžioje atvyksta į Vilnių, kur dalyviai praleis aštuonias dienas ir dalyvaus dainų šventėje.
Po to dar dvi savaites planuoja praleisti Europoje. Cea-Cea nusprendė atvažiuoti dar anksčiau ir paviešėti antros eilės pusbrolio Dariaus ir jo žmonos Romos šeimoje.
Patiko gydytojai pažintis su Šiauliais, galimybė dalyvauti Joninėse, tačiau norėjosi pamatyti, kaip dirba kolegos medikai.
Anksčiau yra tekę dirbti Anglijos, Škotijos, Prancūzijos ligoninėse, tad ir kilo mintis padirbėti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur ją mielai sutiko Chirurgijos skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkauskas.
Chirurgo diplomą turinti medikė C. Moller jau tris dešimtmečius dirba didžiausioje Adelaidės (Australija) ligoninėje. Tad savo patirtimi mielai dalinosi su kolegomis Šiauliuose. Tiesa, operuoti ji negalėjo, nes neturi licencijos, tačiau savanorė gydytoja asistuoja operuojantiems chirurgams, dalyvauja vizitacijose, prižiūri ligonius.
„Likti ligoninėje dirbti negalėčiau dėl kalbos“, – sako gydytoja, mylinti ne tik savo darbą, bet ir senelių šalį, kurioje nori jaustis ne tik sava, bet ir reikalinga.
