Nėra paslaugų – nėra ir apmokėjimo. Užtat auga skolos.
„Iš to, kas parodyta, tendencijos yra blogos: įstaigos atsiduria didžiuliame minuse“, – po Valstybinės ligonių kasos pranešimo Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) kalbėjo jo pirmininkas Antanas Matulas.
Ligoninės nėra tikros dėl pajamų
Finansinius rodiklius pristačiusi Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, kad sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų ir pajamų santykis – minus 13 mln. eurų.
„Kaip žinome, už dalį viršsutartinių paslaugų mes apmokame vėliau, po pirmo pusmečio. Tai jeigu mes įvertintume tai, ką mes sumokėsime pagal tvarkas po pirmo pusmečio, šis rezultatas būtų kitoks, jis būtų teigiamas, -9,7 mln. eurų“, – teigė S. Adamkevičiūtė.
Kur tuomet bėda? Pirma, „į pliusą“ išeis ne visos įstaigos. Antra, net ir tų ligonių, kurios gaus papildomų lėšų, vadovai skundžiasi dėl sunkios kasdienybės.
„Gydymo įstaigos teikdamos paslaugas patiria sąnaudas, bet nėra tikros dėl pajamų, kurias uždirbs“, – pripažino S.Adamkevičiūtė.
Sveikatos priežiūros įstaigos žmones gydo t.y. suteikia paslaugą, o finansavimą gauna vėliau, o kartais apskritai nėra tikri, ar neliks tuščiomis rankomis – taip priimta Lietuvos medicinos sistemoje. Todėl ligoninės gyvena amžiname nepritekliuje, skundžiasi jų vadovai.
„Kai kurios ligoninės, veikdamos tomis pačiomis sąlygomis, sugeba tvarkytis geriau nei kitos. Tai, matyt, nėra kažkas naujo“, – konstatavo A.Pečkauskas.
Pasak VLK atstovės, didžiausią įtaką augančios ligoninių skoloms turi įsipareigojimai didinti darbuotojų atlyginimus ir „kabantis“ apmokėjimas iš VLK už papildomas sveikatos paslaugas.
Maždaug 9 proc. visų gydymo įstaigose suteikiamų paslaugų yra viršsutartinės t.y. tokios, už kurias valstybė nėra iš anksto prižadėjusi sumokėti.
Už prioritetines paslaugas, pavyzdžiui, gimdymus, insulto gydymą, stacionarinę reabilitaciją VLK sumoka kas mėnesį. Tačiau už dalį paslaugų lėšos į ligoninių ir poliklinikų sąskaitas įkrenta tik kas pusmetį.
Perspaudė su algų didinimu?
Seimo Sveikatos reikalų komitete suabejota, ar į skolas įbridusios ligoninės pajėgia tinkamai pasirūpinti pacientais.
„Matome, kad visos rajoninės ir regioninės ligoninės dirba nuostolingai, bet tikrą rezultatą atseit pamatysime po pusmečio. Bet atlyginimai sudaro 80–87 proc. visų sąnaudų. Kaip įstaigos išgyvena?
Jie patiria įtampas. Ar tai neatsiliepia teikiamų paslaugų kokybei ir kiekiui, taigi sveikatos paslaugų prieinamumui? Jeigu lėšų nėra, dirbama nuostolingai, ar paskui nėra pacientų srautai reguliuojami nelabai humaniškai?“, – teiravosi Seimo SRK narė Orinta Leiputė.
Tačiau A.Pečkauskas akcentavo, kad suteiktos viršplaninės paslaugos, kurių vertė viršija 33 mln. eurų.
„Atsiskaitymas nėra nutikęs, jis bus po pusės metų. Natūralu, jei padidėja sąnaudos pirmame ketvirtyje, bet į pajamas nėra įskaičiuojamos paslaugos virš kvotos, tie skaičiai atrodo, kaip atrodo.
Bet po pusės metų šita situacija turėtų spręstis“, – patikino A.Pečkauskas.
Pasak jo, ligoninės galėjo ženkliai padidinti medikų atlyginimus planuodamos, kad gaus apmokėjimą iš VLK už viršplanines paslaugas. Tačiau geri darbai sulaukė kritikos.
„Norėčiau pasakyti savo nuomonę – pradėjo VLK atstovė S.Adamkevičiūtė, – Atlyginimų kėlimas yra nacionalinių derybų rezultatas – terminai, procentai, sumos – yra planuojama ir tvirtinama kitų metų biudžetu. Atlyginimų kėlimą įstaigos turėtų sieti su sutartinės sumos didėjimu, o ne viršplaninėmis paslaugomis.
Kitaip bus netvaru. Atlyginimų kėlimas – ilgalaikis įsipareigojimas, paskui juos sumažinti bus labai sudėtinga“.
Tačiau ligoninių vadovai sako, kad algas kelia ne dosnumo jausmo užvaldyti – kitaip tiesiog neišlaikysi medikų, nes visi pabėgs į privačias klinikas.
Ligoninės jau dabar praranda patyrusius gydytojus ir bando juos pakeisti jaunesniais medikais.
„Atlyginimų kėlimas yra ne laisvo pasirinkimo objektas, o absoliuti būtinybė“, – patikino VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša.
Pinigų nėra, o sąskaitos plaukia
Jis skundėsi, kad pažadais gauti pinigus po pusmečio šiandienos sąskaitų nepadengsi.
„Atlyginimus turime mokėti kiekvieną mėnesį, turime įsipareigojimus tiekėjams – tiek vaistų, tiek medicinos priemonių – apmokėjimai turi vykti 30 arba 60 dienų intervalais. Neturime prabangos jų atidėti pusmečiui ir šiai dienai Santaros klinikos kiek mažiau nei milijono neigiamą balansą.
Taip pat turime kiek daugiau nei 2 milijonus neapmokėtų paslaugų (...) realybė – pakankamai sunku kiekvieną mėnesį išbalansuoti finansus.
Prašyčiau ateityje diskutuoti apie žymiai dažnesnį apmokėjimą, kuris leistų mums nepergyventi, ar gausime pakankamai pinigų atlyginimams, galėsime atsiskaityti su tiekėjais ir neatsidursime situacijoje, kai vienos ar kitos paslaugos tiekimas sutrinka, nes mes nesumokėjome“, – sakė T.Jovaiša.
Jis taip pat pasakojo, kad įkainiai už brangiuosius tyrimus kinta, priklausomai nuo to, kiek jų buvo suteikta.
Dėl įkainio svyravimo Santaros klinikos esą neteko apie 670 tūkst. eurų. Įprastai tas skirtumas išlyginamas, bet ligoninių vadovams skauda galvą, nes jokių garantijų jie neturi.
„Kaip mums planuoti, jei mes nežinome, ar tuos pinigus gausime? Kada juos gausime? Tą nuspėti sunku, yra neigiamas efektas gydymo įstaigos funkcionavimui“, – skundėsi T.Jovaiša.
Siūlo mokėti avansus
Parlamentaras Linas Slušnys siūlė sveikatos priežiūros įstaigoms išmokėti avansus ir niūriai nupiešė dabartinę situaciją.
„Visą laiką sėdi minuse. Ligoninės vadovui tai yra naktinis košmaras, kai ryte atsikėlęs galvoji, kaip subalansuoti biudžetą iš minuso.
Galėtume sumokėti dalį avanso, o kai tos paslaugos suteikiamos, mėnesio pabaigoje pervedame likusią sumą su nauju avansu. Tokiu būdu leistume įstaigoms kvėpuoti“, – svarstė L.Slušnys.
Tačiau sveikatos draudimo įstatyme juodu ant balto parašyta, kad mokama tik už praeityje jau suteiktas paslaugas.
S. Adamkevičiūtė taip pat pastebėjo, kad ligoninės gali pasinaudoti Sveikatos draudimo įstatymo nuostata ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nepervesti – suderinus su teritorine ligonių kasa, joms atliekami įmokų ir išmokų užskaitymai. Minėtos lėšos tokiu atveju lieka sveikatos priežiūros įstaigos sąskaitoje. Gydymo įstaigos, pageidaujančios pasinaudoti minėta tvarka, turi savo norą išreikšti tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį.
