Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės, šiuo įstatymų siekiama Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį.
„Man atrodo, kad tai būtų labai svarbu tiek darbo efektyvumui, tiek administracinių išteklių paskirstymui, todėl įstatymas yra reikalingas“, – pažymėjo ji.
Kartu įstatyme įtvirtinama teisė VLK, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa veiklos priežiūrą, priimti sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo.
„Poveikio priemonės galės būti taikomos sutartį su VLK sudariusiems ūkio subjektams (gydymo įstaigoms, vaistinėms ir pan.), kurie nepagrįstai pasinaudoja Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dėl neteisingai vykdomos apskaitos, „prirašant“ paslaugas pacientams, kurios jiems nepriklauso, ar net mirusiems pacientams, prirašant ambulatorines paslaugas stacionare esantiems pacientams, reikalaujant neteisėtų priemokų, ar susimokėti už šeimos medicinos paslaugas, už priregistravimą prie šeimos gydytojo“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė J. Sejonienė.
Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms pritarė 82, prieš balsavo 7, susilaikė 27 Seimo nariai. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
ELTA primena, kad prieš įstatymo svarstymą Seime antradienį į politikus kreipėsi ir medikų atstovai, prašydami nepalaikyti įstatymo pataisų. Jų rašte nuogąstauta, kad siūlomi pakeitimai turės ypatingai neigiamą reikšmę tiek sveikatos paslaugų prieinamumui, tiek medikų bendruomenei.
„Tokie pokyčiai sukeltų nepamatuotai didelį pavojų pacientams, išprovokuotų neigiamas pacientų reakcijas, nukreiptas tiek į kompensuojamų paslaugų nebegalinčius teikti medikus, nes sutartis su VLK sustabdyta ar nutraukta, tiek į kitų gydymo įstaigų specialistus, turinčius tęsti pradėtą gydymą, nes paslaugų reikės vėl laukti naujoje eilėje“, – teigiama rašte politikams.
Kreipimesi jie pažymėjo, kad teikiami pasiūlymai yra skuboti, neatsižvelgus į medikų organizacijų išsakytas pastabas. Kaip akcentuojama rašte, priėmus naujus siūlymus bei medicinos įstaigoms praradus finansavimą iš VLK, šios nepajėgs išmokėti medikams darbo užmokesčio ir bus priverstos nutraukti darbo sutartis.
Rašte politikams taip pat atkreiptas dėmesys, kad dauguma VLK šiuo metu nustatomų pažeidimų, dėl kurių būtų stabdomos arba nutraukiamos sutartys su gydymo įstaigomis kyla dėl sistemų klaidų, painaus teisinio reglamentavimo ir didelio personalo darbo krūvio.
