„Neturite uždarų patalpų baimės?“ – tokį radiologo klausimą prieš magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) išgirsta visi pacientai. „Bus triukšmo, bet jo galima klausytis kaip garsų statybose arba modernios muzikos“, – pratarė jis, prieš galvos MRT uždėdamas ausines ir į rankas įduodamas pultelį. – Tyrimas užtruks pusvalandį. Jeigu pasijusite blogai, paspauskite jį, ir aš ateisiu.“
Bendravimas su pacientais – radiologijos technologų kasdienybė. Tai jie daro atlikdami rentgenologinius, MRT, kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, darydami mamografijas ar onkologijos centruose atlikdami radiologinės terapijos procedūras.
Diagnostinės technologijos nuolat tobulėja, įranga – taip pat, tad radiologijos technologams nuolat tenka atnaujinti žinias, nepamirštant ir to, kad jų darbe svarbu išmanyti ir psichologiją.
Didelė specialistų paklausa
Angiografija, radionuklidinė terapija, spindulinė terapija, ultragarso tyrimai – tai tik keletas disciplinų, kurias tenka įveikti Klaipėdos universitete radiologijos technologo bakalauro studijas pasirinkusiems studentams.
Šie specialistai, įgyjantys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, Lietuvoje nuo 2013-ųjų rengiami tik Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete. Jų poreikis didelis, tad jau paskutiniame kurse, dar per praktiką, gydymo įstaigos „užverbuoja“ juos darbui.
„Esu chirurgas, esu vadovavęs ir Lietuvos chirurgų asociacijai. Pastaruoju metu operuoju mažiau, bet daug laiko tenka skirti darbui su studentais“, – pratarė Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas.
Jis, būdamas praktikas, gerai žino ir tai, koks svarbus yra radiologijos technologų indėlis atliekant diagnostinius tyrimus ir bendraujant su pacientais.
„Dirbtinis intelektas ir medicinoje, diagnostikos technologijose yra svarbus dėmuo. Vaizdų atpažinimas jį naudojant sparčiai tobulėja, bet tikslius vaizdus juk sukuria įrangą valdantys radiologijos technologai. Jie bendrauja su pacientais, jie paaiškina apie procedūrą, taigi jiems tenka būti psichologais, išmanyti žmogaus fiziologiją, tyrimų poveikį organizmui.
O gydytojas radiologas dirba per atstumą, jis aprašo vaizdus – nustato diagnozę“, – sakė prof. A.Razbadauskas.
Pasak jo, radiologijos technologų paklausa – didžiulė. Po studijų jiems nereikia patiems ieškotis darbo. Juos išgraibsto ne tik didžiosios šalies ligoninės, bet ir poliklinikos bei privačios gydymo įstaigos – visos, kuriose atliekami MRT, KT, rentgeno ir kiti tyrimai.
Anot rektoriaus, Klaipėdos universitetas paruošia gerus specialistus, o tai padaryti pavyksta ir dėl to, kad studentai, atlikdami praktiką, gauna galimybę dirbti su naujausia įranga bei profesionaliais specialistais.
Renkasi, kur dirbti
Stresas, skuba, įtampa, atsakomybė. Radiologijos technologė Aurėja Strolytė sukasi taip, kaip ir rodoma serialuose apie medikų darbą ligonių priėmimo skyriuose.
Ji – Klaipėdos universiteto bakalaurė ir jau penktus metus darbuojasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ir tam tikromis dienomis atlieka ir ambulatorinius, tai yra planinius diagnostinius MRT ir KT tyrimus.
Sunkios traumos, galvos smegenų insultas, širdies ligos – tai vos keletas būklių, kurioms ištikus greitosios pagalbos automobiliai įlekia į Santaros klinikų kiemą įsijungusios sirenas. Ar tokį įtemptą darbą Aurėja ir norėjo dirbti?
„Būtent tokį, – patikino A.Strolytė. – Skubiosios pagalbos skyriuje didelis iššūkis yra ir bendravimas su pacientais. Jie atvežami sunkios būklės, o palaukti tenka. Įtampa didelė, reikia ir kantrybės, ir gebėjimo juos nuraminti.
Tačiau dirbti labai įdomu. Esame komanda – regiu, kaip atsakingai dirba mūsų skyriaus gydytojai. Visas dėmesys sutelkiamas į pacientą, kad būtų gauta tiksli vaizdinė informacija, reikalinga prieš sudėtingas operacijas ar kompleksinį gydymą. Čia dažniausiai nėra darbo pagal vadovėlį – kiekviena situacija yra individuali.“
A.Strolytės gimtinė – Baisogala Radviliškio rajone. Nors dauguma Aurėjos draugų po abitūros egzaminų 2015-aisiais patraukė studijuoti į Vilnių, Aurėja pasirinko Klaipėdos universitetą.
„Radiologijos studijos jame stiprios, mus, studentus, dėstytojai – gydytojai radiologai – skatino domėtis naujovėmis, siekti profesionalumo.
Užtat užklausą dėl galimybės atlikti praktiką gana drąsiai pati išsiunčiau į Santaros klinikas. O kai 2019-aisiais gavau bakalauro diplomą, buvau pakviesta į jas dirbti.
Atliekant praktiką patirtis kaupiama nuo antro iki ketvirto kurso, jos metu su specialistais atliekant vis kitokius tyrimus, ir taip išmokstama dirbti su įvairia įranga. Neįmanoma išmokti jos valdyti tik skaitant teoriją.
Įgūdžiai atsiranda per praktiką, bendravimo su pacientais patirtis – taip pat.
Be to, atlikdami praktiką studentai turi galimybę parodyti, ką geba. Labai norėjau dirbto Santaros klinikose, tad galiu paliudyti, kad radiologijos technologai gali įsidarbinti ten, kur nori. Ir ten, kur dirbu, yra laukiami radiologijos technologo praktiką norintys atlikti studentai, galbūt jie taps mano kolegomis.“
Padeda praktikantams
Lina Jalovojė – „Northway“ klinikos Klaipėdoje radiologijos technologė. Ji taip pat yra Klaipėdos universiteto bakalaurė, diplomą įgijusi prieš penkerius metus, o šiuo metu ir pati vadovauja studentų praktikai centre, kuriame dirba.
„Klaipėda yra mano gimtasis miestas, niekur nenorėjau iš jo važiuoti. Mokykloje domėjausi biologija, biofizika, chemijos mokslais, bet tuomet, kai teko rinktis, ką studijuoti – chemijos inžineriją, biomedicinos inžineriją ar radiologiją, pasirinkau pastarąją. Nes žmogaus anatomija ir biologija man buvo patrauklesnės už eksperimentus laboratorijose.
Man pasisekė, nes Klaipėdos universitetas yra vienintelis, turintis universitetinę radiologijos technologo studijų programą“, – pasakojo L.Jalovojė.
Studijuodama praktiką ji atliko Klaipėdos universiteto ligoninėje bei jos filiale Jūrininkų ligoninėje. Taip jau sutapo, kad 2019-aisiais, kai L.Jalovojė baigė studijas, uostamiestyje buvo atidarytas naujas „Northway“ centras.
„Jam kaip tik reikėjo rentgenologijos techniko, ir aš jame įsidarbinau. Pirmiausia dirbau su rentgeno aparatais, vėliau, centrui išsiplėtus, ėmiausi ir mamografijos tyrimų.
Mūsų centre yra sukaupta naujausia diagnostinė įranga ir studentai gauna galimybę padirbėti su kiekvienu aparatu – rentgeno, MRT, KT, mamografu.
Nors technologijos sparčiai kinta, nors vyksta robotizacija, rentgenologijos technologas yra ir dabarties, ir ateities specialistas. Kad ir kokia tobula būtų įranga, ją reikia valdyti parenkant nustatymus konkrečiam sergančiam žmogui“, – kalbėjo L.Jalovojė.
Apsirūpino modernia įranga
„Pradėjome bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu. Šiemet pirmieji studentai gavo galimybę testuoti mūsų naująjį diagnostikos centrą – jis radiologijos technologo studentams tapo praktikos baze“, – kalbėjo „Northway“ medicinos klasterio medicinos direktorė, medicinos mokslų daktarė Audronė Juodaitė-Račkauskienė.
Klaipėdoje esanti klinika įsigijo visą diagnostikai būtiną modernią tyrimų įrangą – rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, ultragarso aparatus, taip pat mamografą.
„Dabar mūsų praktinio mokymo bazėje savo kompetenciją gali kelti būsimi radiologijos technologai.
Studentai turi galimybę išmokti dirbti su kiekvienu nauju aparatu – stebėti procesą, dalyvauti atliekant tyrimus. Mūsų darbuotojai noriai dalijasi patirtimi, jie laukia atvykstančių studentų, o keletas jų šiemet pavasarį jau atliko praktiką“, – sakė A.Juodaitė-Račkauskienė.
Šiuo metu Klaipėdos universitete radiologijos technologo specialybę iš viso studijuoja apie 80 studentų, iš jų pirmą kursą baigė šešiolika.
„Tikimės, kad ateinančiais mokslo metais radiologijos technologo studijas pasirinks daugiau studentų, nes ir mes, dirbdami privačios medicinos sektoriuje, kartu su gydomąja veikla galėsime imtis ir mokslinės-mokomosios veiklos.
Mūsų diagnostikos centras yra ta vieta, kur Klaipėdos universitete studijuojantys studentai gali įgyti solidžios patirties, ir, baigę studijas, galėtų įsidarbinti bet kuriose Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos įstaigose“, – kalbėjo A.Juodaitė-Račkauskienė.
Radiologijos technologų poreikis yra didelis, o tam įtaką daro spartus medicininės įrangos tobulėjimas.
Žmonės gyvena ilgiau, didėja ir ligų diagnostikos poreikis.
„Priklausome Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai. Ši sistema yra bendra ne tik teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir bendradarbiauja medicininės krypties studentų rengimo procese“, – užsiminė pašnekovė.
Studentų praktika – brangi, bet būtina
Rita Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, profesorė:
„Būsimųjų radiologijos technologų praktika yra brangi. Tai – specialybė, kuriai praktikos sąlygas sukurti universitete sunku, nes labai brangiai kainuoja diagnostikos įranga, o jos laikymo patalpoms keliami ypač griežti saugos reikalavimai. Taigi mums, mokslo įstaigai, nepaprastai svarbu bendradarbiauti su viešosiomis ir privačiomis gydymo įstaigomis.
Rengiant radiologijos technologijų specialistus yra ribotos galimybės naudotis simuliacinėmis sistemomis. Jos naudojamos praktikos pradžioje, o vėliau ji atliekama dirbant tik su pacientais.
Mūsų universitetas yra įsigijęs ir manekeną, kurį galima užpildyti mokomąja medžiaga, pavyzdžiui, įdėti vėžio ar kitokios patologijos darinį.
„Northway“ klinika studentams suteikia galimybę naudotis aparatūra skenuojant muliažą mokymo tikslais. Tokio skenavimo sąnaudos yra didelės, tad ši klinika suteikia didelę paramą rengiant specialistus.
Studentų praktikai skiriame daug dėmesio – per 3,5 studijų metų susidaro apie 500 praktikos valandų. Bendradarbiaujame ir su Klaipėdos universiteto ligonine, ir su kitomis gydymo įstaigomis – kadangi radiologijos technologų praktikos savikaina didelė, kiekvienos įstaigos investicija į studentų mokymą yra didelė vertybė.
Praktikai svarbi ir medicinos etika. Įstaigų darbuotojai turi paprašyti pacientų sutikimo, kad atliekant procedūras jose galėtų dalyvauti studentai, užtikrinti, kad asmens duomenys bus saugūs, procedūros – taip pat. Taigi ir šioje vietoje „Northway“ ir kitos įstaigos dalyvauja mokymo procese ir skiria studentams savo aukštos kvalifikacijos specialistų laiką.
Svarbu ir tai, kad mūsų studentai gali atlikti praktiką ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose. Taip jie gauna galimybę susipažinti su skirtinga organizacine kultūra – skirtinga įstaigų vadyba, padirbėti su skirtingų gamintojų aparatais.
Norime, kad radiologijos technologai būtų ne tik techniškai gerai parengti specialistai, bet ir turėtų įgiję psichologinių įgūdžių, bendravimo kultūros.“
