Jo metu išanalizavus 36 Europos šalių pernai metų duomenis, paaiškėjo, kad situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių.
Kaip rodo tyrimas, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 dieną buvo 14 vaistų. Tuo metu ES šalių vidurkis yra 72 vaistai. Daugiausiai inovatyvių vaistų – net 147 – kompensuota Vokietijoje.
„Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į naujausius duomenis, bet ir tai, kaip Lietuvos rezultatai keitėsi bėgant metams.
2022 m. mūsų šalies pacientams buvo kompensuojamas 21 vaistas iš 168, 2021 m. – 26 iš 160. Matome, kad Lietuva nedaro progreso jau kelerius metus iš eilės“, – pranešime tyrimo duomenis komentavo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.
Kalbant apie tai, kiek laiko užtrunka vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus, duomenys rodo, kad naujas vaistas pacientus greičiausiai pasiekia Vokietijoje – vidutiniškai vos per 47 dienas. Lietuvoje pacientams tenka laukti beveik 17 kartų ilgiau – 794 dienas.
Lietuvoje onkologiniams pacientams kompensuojami vos 3 vaistai iš 48
Tyrime analizuotas ne tik bendras inovatyvių vaistų prieinamumas, bet ir atskiros jų kategorijos. Viena jų – onkologiniai vaistai.
Tyrimo duomenimis, vaistų nuo vėžio laukimo laikas Lietuvoje yra dar ilgesnis nei kitų inovatyvių preparatų. Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys asmenys naujų vaistų laukia daugiau nei 2,5 metų – vidutinis laukimo laikas siekia net 924 dienas.
Skelbiama, kad pagal šį rodiklį – Lietuva paskutinė tarp visų tirtų valstybių.
