„Gražinai placenta peraugo į šlapimo pūslę. Žinodami šių klinikinių situacijų didžiulę riziką masyviam, gyvybei pavojingam nukraujavimui, ieškome naujų, maksimaliai saugių moteriai ir vaisiui gydymo metodikų, siekiant išsaugoti gimdą ir išvengti sudėtingiausių komplikacijų“, – pasakoja prof. Mindaugas Kliučinskas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.
Gražinai tai buvo ketvirtoji CPO. „Visada svajojau gimdyti natūraliais takais, pajusti tą stebuklą, tačiau kiekvieną kartą vis kažkas nutikdavo, dėl ko reikėdavo atlikti CPO, – pasakoja moteris. – Šįkart 30-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose įtarė placentos patologiją: placentos pirmeigą su galimu įaugimu ir iškart nukreipė konsultacijai į Kauną.“
Gražinai Kauno klinikose buvo nustatytas placentos peraugimas gimdos sienelę į šlapimo pūslę.
„Dar iki operacijos buvo suburta didelė komanda, kuri aptarė CPO eigą, siekiant išsaugoti gimdą ir pašalinant pakitusią priekinę gimdos sieną su įaugusia placenta“, – aiškina doc. Eglė Savukynė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė
Sužinojusi įtarimus, vėliau patvirtiną placentos patologijos diagnozę, Gražina kartu su vyru ieškojo informacijos internete, tačiau nesėkmingai.
„Norėjosi sužinoti kitų šeimų istorijas, ieškojome informacijos, kam pasiruošti, ko tikėtis, tačiau komplikacija pasirodė tokia reta, kad nelabai ką pavyko rasti“, – prisimena Gražinos vyras Liudas. Noras nuraminti kitas šeimas, galimai ateityje susidursiančias su panašiomis patirtimis, paskatino porą pasidalinti istorija, apie nueitą kelią iki sūnaus Liudviko gimimo.
Kadangi tai buvo ketvirtoji CPO, todėl net ir nesant placentos prisitvirtinimo patologijos yra didesnė rizika gretimų vidaus organų pažeidimui – dažniausiai šlapimo pūslės, rečiau šlapimtakių ar žarnų sienelės pažeidimams.
„Kuo daugiau CPO atlikta, tuo bus sudėtingesnė kita operacija dėl galimų sąaugų mažajame dubenyje ir galimos placentos patologijos, – aiškina docentė. – Visame pasaulyje augant atliekamų CPO skaičiui vis dažniau teks susidurti su šia grėsminga patologija. Tai rodo gydytojų kolegų iš Lotynų Amerikos, Indonezijos ar Egipto patirtys.“
Lyginant su gimdymu natūraliais takais, CPO metu komplikacijų tikimybė gerokai didesnė. „Komplikacijos gali įvykti operacijos metu, pasireikšti anksti ar vėlyvai po jos. Jos gali būti susijusios su operacijos chirurgine procedūra ir/ar nuskausminimo procedūromis bei pasireikšti moteriai ar naujagimiui, – grėsmes pristato prof. M. Kliučinskas. – Operacijos metu moterys netenka daug daugiau kraujo nei gimdant natūraliai, didėja infekcijų tikimybė, gali būti pažeidžiami vidaus organai, didėja embolijos vaisiaus vandenimis ir tromboembolijų rizika.“
Profesorius priduria, kad viena iš gimdymo natūraliais takais naudų, labiausiai darančių įtaką naujagimio sveikatai – tai gimimo metu gaunama mamos mikroflora. Gimimo metu gaunami mikroorganizmai stimuliuoja vaisiaus imuninę sistemą, daugėja duomenų, kad natūraliai gimusiųjų imunitetas yra stipresnis.
Planuojant atlikti pirmąją vieno žingsnio konservatyviąją operaciją, buvo iš anksto konsultuojamasi su patyrusiais užsienio gydytojais, operacijos metu vyko tiesioginė transliacija ir konsultacija apie operacijos eigą. „Operacijos tikslas – išsaugoti gimdą, pašalinant pakitusią gimdos sienos dalį su placenta be gydytojų intervencinių radiologų pagalbos, laikino gimdos kraujotakos sustabdymo, – pasakoja doc. E. Savukynė. – Užsienio kolegos džiaugėsi visos mūsų komandos gebėjimais ir profesionalumu, nes situacija išties buvo sudėtinga, tačiau viskas praėjo sėkmingai.“
Vien operacijos metu dalyvavo 19-os žmonių daugiadalykė komanda. Operavo trijų gydytojų akušerių ginekologų ir gydytojo urologo komanda, kurioje ramybę ir lyderystę užtikrino onkoginekologijos srityje dirbantis doc. Eimantas Švedas.
Gydytojų anesteziologų komanda pritaikė kombinuoto nuskausminimo metodiką, gydytojų neonatologų ir transfuziologų komandos buvo pasiruošusios ir dirbo pagal aptartą planą. Didelė medikų dalis prisidėjo prie Gražinos ir jos šeimos gerovės ligoninėje ne tik iki ir operacijos metu, tačiau ir po jos, jau gimus sūnui Liudvikui.
„Pirmoji gimdą išsauganti operacija, esant placentos peraugimui į šlapimo pūslę, klinikoje atlikta dar 2017 m. naudojant kitą metodiką – Triple P, kurios metu gydytojų intervencinių radiologų komanda iškart po CPO atliko dubens devaskuliarizaciją (kraujotakos sustabdymą) siekiant išvengti masyvaus nukraujavimo operacijos metu“, – pasakoja prof. M. Kliučinskas.
Anksčiau, esant placentos tvirtinimosi patologijai, įprastai po vaisiaus užgimimo buvo atliekama gimdos šalinimo operacija, neatidalinant placentos. „Retais atvejais galima palikti įaugusią placentą gimdoje jos neliečiant, tokiu atveju pacientė turi būti bent pusmetį stebima dėl infekcijos, kraujavimo ir placentos rezorbcijos. Savo praktikoje turime ir tokių sėkmingų atvejų“, – teigia docentė.
Reikšmingai prie Gražinos sūnelio sėkmingo gimimo prisidėjo ir kraujo donorai. „Pacientei operacijos metu pradėtas ir po jos tęstas kraujo perpylimas. Tai – didelė kraujo transfuzija su visomis galimomis rizikomis komplikacijoms“, – aiškina doc. E. Savukynė. Profesorius teigia, kad kraujo donorų pasiryžimas dalintis padeda sudėtingiausiose klinikinėse situacijose, jie prisideda prie gyvybės stebuklo išsaugojimo.
Gražina, kartu su vyru, dėkoja tiek visam Kauno klinikų personalui, tiek ir kraujo donorams. „Norisi išreikšti dėkingumą visiems prisidėjusiems prie Liudviko atėjimo į šį pasaulį. Kauno klinikų personalas – nuostabus. Rūpinosi mūsų šeima visą būvimo čia laikotarpį, visada suteikdavo reikiamą informaciją“, – atvirauja pacientės vyras Liudas.
Gražina nuoširdžiai skatina moteris nebijoti svajoti ir planuoti didelės šeimos.
„Kartu su vyru visada žinojome, kad turėsime didelę šeima – vaikams kartu augti žymiai smagiau, o užaugus lengviau, kai visada turi būrį artimųjų šalia, – sako moteris. – Atsigavimas po CPO tikrai nelengvas, dažnu atveju negali ne tik pasirūpinti savimi, bet ir savo mažyliu, vyro pagalba tampa neįkainojama. Jeigu tik leidžia galimybės, nebijokite leisti naujagimiui gimti natūraliais takais“.
Nutinka, kad moterys dėl tam tikrų klinikinių situacijų negali gimdyti natūraliais takais ir dėl to baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Kiekvienas nėštumas ir situacija – skirtinga, kiekviena mama, nepriklausomai kokiu būdu susilaukė vaikelio, yra ir turi jaustis pačia geriausia savo vaikui“, – ramina moteris prof. M. Kliučinskas.
