Pasak gydytojos, apie 95 proc. tėvų savo vaikus skiepija nuo visų skiepų kalendoriuje pažymėtų ligų ir tik apie 5 proc. atsisako skiepyti, iš jų tik nedidelė dalis nuo visų ligų.
„Tėvų atsisakymo priežastys būna pačios įvairiausios, pavyzdžiui: „skiepyti dažniau serga“, „pablogės imunitetas“, „bijome pašalinių reiškinių“, „bijome autizmo“, „nereikia sustiprinamųjų dozių“, „ačiū, mes surinkę daug neigiamos informacijos“ ir pan. Manau, kad per daug yra susikoncentruota į retus pašalinius skiepų poveikius ir per mažai į konkrečių ligų grėsmę, jų komplikacijas“, – pabrėžia gydytoja L. Žmuidzinavičiūtė.
Ji pasakoja, kad prisimena vieną televizijos laidą, kurioje kalbėjo mama, neskiepijanti savo vaikų, teigusi, kad nereikia profilaktiškai skiepytis nuo stabligės, nes, jei vaikas susižeis, jie tiesiog nuvyks pas chirurgus ir bus suleista stabligės vakcina.
„Deja, toje laidoje niekas nepaprieštaravo, nes nebuvo specialistų. Noriu atkreipti tos mamos ir visų tėvelių, kurie neskiepija savo vaikų nuo stabligės, dėmesį.
Monovalentinės vakcinos nėra, vaikai skiepijami pagal amžių penkių komponentų vakcina, vėliau keturių komponentų vakcina, dar vėliau trijų, o suaugusieji – dviejų komponentų vakcina. Susižeidus ir patekus į žaizdą stabligės sukėlėjui, liga gali prasidėti jau po dviejų dienų, o suleista vakcina anksčiau neskiepytam asmeniui, deja, nesuveiks taip greitai, juolab ne kiekvieno susižeidimo metu yra kreipiamasi į medicinos įstaigas“, – pažymi gydytoja.
Imunoprofilaktikos specialistės teigimu, mažesnės vaikų skiepijimo apimtys, nereguliari suaugusiųjų imunoprofilaktika, neskiepytų gyventojų migracija bei turizmas yra epidemijas sąlygojantys veiksniai.
„Stengiamės, kad tėveliams visi klausimai apie vakcinas būtų atsakyti ir jie be baimės priimtų sprendimą skiepytis. Konsultuojame, sudarinėjame lanksčius individualius skiepų planus vėluojantiems, anksčiau atsisakiusiems, atvykusiems iš kitų šalių ir panašiai. Tik visavertis imunizavimas gali užtikrinti patikimą apsaugą nuo infekcinių ligų“, – sako L. Žmuidzinavičiūtė.
Pasak gydytojos, vertėtų nepamiršti ir suaugusiųjų vakcinacijos.
„Visi suaugusieji virš 25 metų amžiaus turi galimybę revakcinuotis nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų nemokamai. Jeigu susižeidžia vyresnio amžiaus žmogus, kuris nebuvo kas 10 metų revakcinuotas, t. y. negavęs kas 10 metų sustiprinamosios dozės, suleista viena stabligės vakcina gali neapsaugoti nuo stabligės“, – perspėja gydytoja.
Kas yra stabligė ir kokie jos požymiai bei grėsmės?
Stabligė yra raumenų spazmais pasireiškianti liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskirti toksinai (nuodai). Ši bakterija atspari karščiui, šalčiui, saulės šviesai, ji dažniausiai randama dirvožemyje, mėšle, o į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms. Žmogus gali užsikrėsti susižalojęs įrankiais, dirbdamas žemės ūkio darbus, įdrėskus ar įkandus gyvūnams, nudegus, stipriai nušalus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojami 1–2 stabligės atvejai. 2010–2023 m. Lietuvoje iš viso užfiksuoti 22 stabligės atvejai, iš jų net 8 baigėsi mirtimi.
„Pirmieji stabligės požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais.
Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.
Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė norint išvengti pakartotinio susirgimo ateityje“, – sako gydytoja L. Žmuidzinavičiūtė.
Europoje užfiksuota mirtis nuo difterijos
Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama dviejų komponentų vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Šią ligą sukelia bakterijos Corynebacterium diphteriae, plintančios lašeliniu būdu – kalbant, kosint ar čiaudint, su odos opų išskyromis ar naudojantis sergančiojo daiktais. Patekusios į organizmą, bakterijos išskiria toksiną, kuris pažeidžia kvėpavimo takus ir kitus organus.
Rizika užsikrėsti difterija kyla ir keliaujant užsienyje. Šiais metais Čekijoje registruota pirma mirtis nuo difterijos po 55 metų pertraukos, kitose šalyse auga sergančiųjų ir net mirties atvejų skaičius: Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo. Pradiniai simptomai yra pakilusi temperatūra, skaudanti gerklė, ypač ryjant, silpnumas, sumažėjęs apetitas, pykinimas, nemalonus kvapas iš burnos, patinę kaklo limfmazgiai, varginantis sausas kosulys. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas (nuodas), kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai gali baigtis mirtimi.
Europos skiepijimo informacijos portalo duomenimis, net ir taikant gydymą, maždaug 1 iš 10 kvėpavimo takų difterija sergančių pacientų miršta.
Pasak gydytojos L. Žmuidzinavičiūtės, nors Lietuvoje paskutinis difterijos atvejis buvo užfiksuotas daugiau nei prieš dešimt metų, atsipalaiduoti negalima, nes gyventojams atsisakant skiepytis ar skiepyti vaikus, ateityje gali tekti ir vėl prisiminti šią pamirštą ligą.
Siekiant, kad visuomenėje susidarytų tvirtas kolektyvinis imunitetas, būtina kasmet nuo užkrečiamųjų ligų, tokių kaip stabligė ar difterija, paskiepyti 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje pastaruosius trejus metus vakcinacijos apimtys siekia 90 proc. ir, deja, nerodo augimo tendencijų. Ši situacija tikrai kelia susirūpinimą, o susidurti su difterija ar stablige nenorėtų nei vienas, net ir abejojantis skiepais.
„Mūsų poliklinikoje nuo difterijos-stabligės kiekvieną mėnesį paskiepijama apie 50–60 suaugusiųjų, t. y. per metus apie 600–700, iš jų mažesnė dalis po patirtų traumų, o didesnė dalis profilaktiškai. Tai yra keliautojai į Aziją, Afriką, Pietų Ameriką arba pacientai, sąmoningai atėję profilaktinei sustiprinamajai dozei. Keliautojai į tolimesnes šalis difterijos-stabligės skiepą atlieka kartu su kitomis keliautojų vakcinomis – nuo geltonojo drugio karštligės, hepatito A, vidurių šiltinės, meningokokų A,C,W,Y. Mūsų poliklinikos imunoprofilaktinis kabinetas pacientų konsultacijoms skiria daug laiko ir džiaugiamės matydami pačių pacientų sąmoningumą“, – pabrėžia Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja imunoprofilaktikai.
Nepasinaudoja galimybe pasiskiepyti nemokamai
Pasak gydytojos L. Žmuidzinavičiūtės, poliklinikos imunoprofilaktikos kabineto darbuotojai kas mėnesį sudaro planus, kuriuos vaikus reikia tą mėnesį pakviesti pasiskiepyti. Tačiau su suaugusiais pacientais yra kitaip: jiems skiepų planai Lietuvoje nėra sudarinėjami, o šeimos gydytojai ir slaugytojos, dažniausiai dėl didelio darbo krūvio, nepakankamai informuoja suaugusiuosius, kokie skiepai jiems priklauso, todėl dalis jų net neįsivaizduoja, kad yra tokia galimybė.
Gydytoja pažymi, kad kiekvienas Lietuvos pilietis virš 25 metų turi galimybę nemokamai gauti difterijos-stabligės sustiprinamąją dozę kas 10 metų. Nėščiosioms ir pacientams po kaulų čiulpų transplantacijos rekomenduojama gauti difterijos-stabligės-kokliušo vakcinas. Nemokama vakcina nuo gripo priklauso visiems virš 65 metų amžiaus, nėščiosioms, medikams, visiems nepriklausomai nuo amžiaus sergantiems lėtinėmis ligomis (kvėpavimo, širdies-kraujagyslių, inkstų, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
Taip pat nemokama vakcina nuo pneumokokinės infekcijos priklauso visiems virš 75 metų amžiaus bei visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, sergantiems bronchų astma, širdies nepakankamumu, onkologinėmis, cukriniu diabetu, reumatinėmis ligomis, po kaulų čiulpų transplantacijos ir kai kuriais kitais atvejais. O nuo šių metų rudens nemokama erkinio encefalito vakcina priklausys visiems 50–55 metų amžiaus pacientams.
„Noriu pasakyti, kad mane itin džiugina ir tie tėveliai, kurie kreipiasi į mane ir sako, kad anksčiau buvo atsisakę nuo skiepų savo vaikams, o dabar skiepys, prašo sudaryti individualų planą, ir tie įvairaus amžiaus pacientai, kurie vis dažniau ateina ir klausia, kokie skiepai jiems priklauso pagal amžių. Taip jie saugo ne tik save, bet ir kitus“, – reziumuoja gydytoja L. Žmuidzinavičiūtė.
