Arba visas Sveikatos draudimo įstatymo pataisų paketas, arba jokio. Arba pritariama pasiūlymams suteikti Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriui galią bausti „nusikaltėlius“ – nutraukti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis, arba nebus atvertas kelias ligonių kasų pertvarkai – jų konsolidavimui.
Tai – savotiškas ultimatumas, kuriam esant Seimo Sveikatos reikalų komitetas balsavo už Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą.
Vieno balso persvara lėmė, kad komitete būtų pritarta ne radikaliam Rimantės Šalaševičiūtės ilgus metus stumiamam projektui, bet nuosaikesniam pakeitimų variantui, kuris taip pat nebuvo derintas nei su medikais, nei su pacientais ar gydymo įstaigomis.
Tai reiškia, kad jame neliko poros nuostatų, kurios vaistines bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas – ir privačias, ir valstybines – galėjo pasmerkti visiškam žlugimui.
R.Šalaševičiūtės teiktose pataisose buvo siūloma sudaryti galimybę ligonių kasoms apskritai nutraukti su sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu sudarytą sutartį, jei per dvejus metus nuo pirmojo teisės akto pažeidimo buvo padaryti ne mažiau kaip du analogiški pažeidimai.
Taip pat R.Šalaševičiūtė pataisose siūlė VLK direktoriui suteikti galią, kad jo paties sprendimu už pažeidimą nutraukus sutartį su įstaiga ar vaistine naują sutartį būtų galima sudaryti ne anksčiau kaip po metų.
Taigi pačių didžiausių bausmių taikymo grėsmės neliko, tačiau ar vis tiek daugybės pastabų sulaukusios šio įstatymo pataisos įsigalios, turės nuspręsti Seimas. Sveikatos draudimo įstatymo projekto parlamentarai turėtų imtis dar šią kadenciją.
Sukritikavo vieningai
Kodėl taip aršiai dalis Sveikatos reikalų komiteto narių įsikibo užmačios būtent šį pavasarį medikams išgaląsti Damoklo kardą?
Posėdžio išvakarėse įvairios organizacijos – Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Odontologų rūmai, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija bei Lietuvos vaistinių asociacija – į komitetą raštu kreipėsi dėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projekto.
Pasak jų, derinant projektą ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Vyriausybe jo nuostatos nekart buvo aptartos bendruose pasitarimuose ir dėl esminių nuostatų buvo pasiektas kompromisas.
„Vieningai buvo pritarta nuostatai supaprastinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdymo struktūrą bei privalomojo sveikatos draudimo administravimą, sujungiant teritorines ligonių kasas į vieną administracinį vienetą.
Bet pastaruoju metu Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose atsirado naujų nerimą keliančių iniciatyvų, kuriomis vėl bandoma įtraukti anksčiau svarstytus ir atmestus įstatymo papildymus.
Ydingais siūlymais siekiama VLK suteikti kaltės nustatymo ir bausmių skyrimo funkcijas.
Nustačius gydymo įstaigų ar vaistinių veiklos pažeidimus siekiama suteikti teisę VLK vienašališkai taikyti joms baudas – net iki sutarčių su ligonių kasomis stabdymo ar nutraukimo, taip užkertant pacientams teisę ir galimybę gauti valstybės kompensuojamas paslaugas jų pasirinktose įstaigose“, – rašoma rašte.
R.Šalavičiūtė kritiką komitete bandė teisinti tautos atstovavimu, tačiau tai neprasprūdo pro ausis socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Pasak jos, visi komiteto nariai tarsi kalba žmonių vardu, nors nuomonės skiriasi.
„Bet man svarbi ir medikų bei pacientų pozicija, kurią jie išdėstė savo rašte. Reikia laiko į tai įsigilinti“, – pratarė M.Navickienė.
Ydos – sisteminės
Anot laikinai VLK direktoriaus pareigas einančios Tatjanos Golubajevos, ligonių kasoms yra numatyta užduotis kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei vaistines, bet nėra numatyta poveikio priemonių.
„Neseniai buvo atliktas antikorupcinis vertinimas dėl slaugos namuose padarytų pažeidimų.
Nurodyta, kad vienas teisės akto trūkumų – nėra numatyta termino, per kiek laiko pažeidimus padariusios įstaigos vėl galėtų kreiptis į ligonių kasas dėl naujos sutarties sudarymo toms pačioms paslaugoms kompensuoti PSDF biudžeto lėšomis.
Būtų gerai, kad toks terminas būtų numatytas. Bet tokios teisės aktų priemonės būtų skirtos atgrasyti nuo pažeidimų, o ne tam, kad ligonių kasos mestų jėgas sutartims nutraukti“, – sakė T.Golubajeva.
Pasak komiteto narės Jurgitos Sejonienės, teisės aktų pažeidimų ligonių kasos nustato ir viešosiose, ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tad sutarčių nutraukimas būtų žalingas ne kam kitam, o būtent pacientams.
„Slaugos namuose teikiamų paslaugų dalis yra simbolinė, bet jų padarytos klaidos nuolat cituojamos ir pritaikomos visai sistemai.
Numatytos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos veda link baudų. Būta laikų, kai į rinkos dalyvius buvo žiūrima kaip į priešus.
Vis dėlto virsmas įvyko 2000 m., kai prasidėjo kontrolės ir priežiūros įstaigų reforma.
Tuo metu „Sodra“, Mokesčių bei Darbo inspekcijos iš baudimo institucijų tapo pagalbos institucijomis. Bet sveikatos draudimo srityje einama priešinga kryptimi. Bendruomenė tam priešinasi, o į jos nuomonę neįsiklausoma“, – kalbėjo Linas Slušnys.
Vienaip sakė, kitaip darė
Įstaigų ir pacientų nuogąstavimai iš dalies pasitvirtino – komitetas pritarė nuosaikesnei alternatyvai, kurioje apibrėžiamos VLK direktoriaus galios taikant vienašališkai poveikio priemones įstaigoms bei vaistinėms.
Jam pritarė ir per posėdžius nuolat bandęs įkąsti privačioms medicinos įstaigoms Antanas Matulas, kuris ėmė ir pabalsavo už nuosaikesnį įstatymo pataisų variantą, prataręs, kad negali neatsižvelgti ir į pacientų bei medikų nuostatas.
Pasak Seimo narės Morganos Danielės, nors pažeidimų ir yra, neįtikina, kad tiek daug yra nesąžiningų įstaigų.
„Tai – vienetiniai atvejai. Apskritai reikėtų stiprinti pagalbą įstaigoms, juo labiau kad slauga – nenauja paslauga, bet jos plėtra buvo didelė. Kilusias problemas reikia persvarstyti, pašalinti klaidas, pavyzdžiui, sutvarkyti e.sveikatos sistemą, kad pati programa neleistų padaryti klaidų“, – teigė ji.
Sulaukė VLK persekiojimo
Anot antro kreipimosi į Seimą iniciatorių, VLK ir dabar įstatymais yra suteiktos išskirtinės gydymo įstaigų kontrolės bei priežiūros teisės, tačiau ne visada jomis naudojamasi tinkamais tikslais.
Kaip teigiama šią savaitę Seimo nariams adresuotame rašte, buvo sulaukta net VLK spaudimo dėl išsakytos pozicijos.
„Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybai (LPOAT) kartu su kitais socialiniais partneriais raštu pateikus argumentuotas pastabas dėl Sveikatos reikalų komitete svarstomų pataisų, VLK sukvietė LPOAT ir kitas tam tikromis ligomis sergančių pacientų organizacijas, priekaištavo joms dėl minėto rašto, taip darydama neleistiną įtaką ir spaudimą nevyriausybinių organizacijų veiklai, jų teisei išreikšti nepriklausomai nuomonę, kas nėra suderinama su gerąja viešojo administravimo praktika“, – teigiama kreipimesi į Seimo narius.
Rašte nuogąstaujama, kad suteikus VLK dar didesnę galią spręsti dėl sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo, stabdymo ar nutraukimo gali būti sukurta neproporcinga padėtis.
„Tai gali akivaizdžiai sudaryti prielaidas VLK piktnaudžiauti suteiktomis perteklinėmis galiomis, rastųsi prielaidos šališkumui, korupcijai“, – tvirtino rašto autoriai.
Kreipimesi pažymima, kad siekiamos įtraukti naujos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos nebuvo derintos su visuomene, sveikatos sistemos dalyviais bei kitais socialiniais partneriais, neatliktas jų poveikio vertinimas.
Raštą Seimo nariams pasirašė Šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos vaistinių asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga.
Vietoj patarimų – tik gąsdinimai
Auristida Garlikienė, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė:
„Keistai atrodo tokie politikų siekiai, nes panašaus pobūdžio įstaigos sugebėjo iš baudžiamųjų institucijų tapti patarėjais ir konsultantais. To linkėčiau ir VLK, ypač pasikeitus vadovui.
Glumina VLK valdininkų požiūris į gydymo įstaigas bei medikus, be skrupulų vadinant juos va– gimis, nusikaltėliais.
Nors įsigilinus į VLK patikrini– mų medžiagą tampa akivaizdu, kad neatitikimai yra nulemti sisteminių priežasčių, kurių paveikti ar pakeisti negali nei įstaigos, nei sveikatos darbuotojai.
Sveikatos reikalų komiteto na– riai ir kiti politikai retai įsiklau– so į socialinių partnerių išsa– komas pastabas, todėl juntamas gana ryškus atotrūkis tarp realios situacijos suvokimo sveikatos sistemoje ir to, kaip ją vertina politikai.
Labai trumparegiška tikėtis tokiu būdu pagerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą. Jie nenori pripažinti, kad pasikeitė medikų karta, jauni medikai nebenori būti aukomis, jie laisvai kalba keliomis užsienio kalbomis, yra laisvi migruoti ir ieškoti tinkamos darbui aplinkos.
Gąsdinimo ir bausmių politika sukurs precedentą nesirinkti mediko profesijos, jau dabar sunku privilioti norinčius studijuoti slaugą abiturientus.
Popandeminiu laikotarpiu Lietuvos sveikatos sistema nuosekliai grimzta į krizę – tai ilgalaikio sveikatos sistemos resursų deficito ir politikų bei valdininkų nekompetencijos rezultatas.
Matyt, suteikiant daugiau galių VLK tikimasi išspręsti visas problemas. Tačiau gąsdinimais ir bausmėmis paremta vadyba yra neefektyvi, o rezultatas nustebins projekto autorius.
Dėl tokios politikos prarasime dirbančius medikus – pensininkai, kurių jau po penkerių metų turėsime apie 10 tūkst., tiesiog išeis, o jaunimas emigruos ten, kur sąlygos nepalyginamai geresnės ir jų vagimis nevadina nei politikai, nei visuomenė.“
Kuria baudžiamąją instituciją
- Kreipimuose į Seimą rašoma, kad VLK ataskaitoje ir viešuose pareiškimuose asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ypač privačių, veiklos neatitiktys tendencingai pateikiamos kaip tyčiniai piktybiniai nusižengimai ar piktnaudžiavimo atvejai. Įstaigos kaltinamos PSDF biudžeto lėšų grobstymu, pasipinigavimu, vagystėmis bei kitais sunkiais nusikaltimais, tačiau nepateikiama informacija apie įstaigas ir jose nustatytų pažeidimų aplinkybes bei priežastis.
- Neatlikus neatitikčių ar pažeidimų sisteminės priežasčių analizės, neįsigilinus į esmę viešai komunikuojami tam tikrose medicinos įstaigose nustatyti „rezonansiniai“ pažeidimai, metant šešėlį ant visų gydymo įstaigų, ir šiuo pagrindu prašoma suteikti VLK įstatymu išskirtinę galią taikyti bausmes.
- VLK ataskaitos duomenys rodo, kad panašus neatitikčių ar pažeidimų mastas nustatytas visose įstaigose – tiek privačiose, tiek viešosiose.
- Tai rodo ligonių kasų užmojus pasisavinti šiuo metu teismų kompetencijai priskiriamą kaltės nustatymo ir bausmės skyrimo funkcijas, siekiant išlikti kontrolės ir bausmės principais veikiančia baudžiančiąja institucija, o ne įgyvendinti pokyčius ir tapti šiuolaikiška, ekspertine, konsultacine, audito pagrindais veikiančia, pažangia viešojo administravimo įstaiga.
- Tuo metu daugumą neatitikčių – teisės aktų pažeidimų – nulemia ne sąmoninga tyčinė ar piktybinė veika, bet sistemų ydos, pavyzdžiui, prastai veikianti e.sveikatos sistema, ypač dažnai keičiami ir tarpusavyje nederantys teisės aktai, priežiūros institucijų skirtingi reikalavimai ir panašiai.
- „Esame įsitikinę, kad į neatitikčių bei pažeidimų prevenciją orientuota VLK veikla atneštų žymiai geresnių rezultatų, nei nukreipta į pasekmių šalinimą, taikant kontrolės ir baudimo metodus“, – rašoma kreipimesi.
sveikatos draudimasSeimo sveikatos reikalų komitetasValstybinė ligonių kasa (VLK)
Rodyti daugiau žymių
