Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos onkologų draugijos neseniai surengtoje konferencijoje „Moters onkologinė sveikata: ar matome (ne)matomą?“ buvo diskutuojama apie problemas, kurios susijusios su „matomo“ ir „nematomo“ vėžio diagnostika bei gydymu.
Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mantas Trakymas priminė, kad medikai susiduria su patologija, kurią įmanoma pamatyti įvairiais būdais. Tačiau matomas vėžys vis dar yra kaip ledkalnio viršūnė.
Jis neabejojo, kad ateityje atsiras naujų instrumentų, leidžiančių turėti daugiau informacijos, kuri padėtų tiksliau diagnozuoti ir kuo anksčiau pradėti gydyti piktybinius navikus.
„Medicinos technologijos smarkiai pažengusios į priekį. Bet ar genetikai jau turi visus atsakymus? Ką mums duos labai svarbi nauja sfera biobankas?“ – svarstė M.Trakymas.
Per pastaruosius 10 metų genetiniai vėžio tyrimai sparčiai tobulėja Lietuvoje, o tai yra gera žinia moterims, kurių giminėje padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu perduodama iš kartos į kartą.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė tikino, kad ši diagnostikos sritis suteikia vis daugiau vilčių laiku nustatyti ankstyvąsias krūties vėžio stadijas. Genetiniai tyrimai patobulėjo, atsirado daugiau žinių apie genus ir vėžio riziką. Tai viena sparčiausiai tobulėjančių medicinos sričių.
Iš visų krūties vėžio atvejų iki 15 procentų yra paveldimi. Didžiausias sergamumas šia liga nustatomas penkiasdešimtmetėms moterims, nors kai kuriais atvejais ši liga užklumpa vos 25 metų sulaukusias dailiosios lyties atstoves.
Genetinis polinkis reiškia, kad moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu – anksčiau ir dažniau. Polinkis į onkologinę ligą įtariamas, jei toje pačioje giminėje serga dvi seserys, motina ir dukra. Tokiais atvejais krūties vėžio patikra turi būti skiriama jau nuo 25-erių.
Dabar prevenciškai pasitikrinti kviečiamos moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai), joms kartą per 2 metus atliekama mamografija.
Turinčioms genetinį polinkį sirgti krūties vėžiu moterims skiriama individuali patikra, joms kompensuojamas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris atliekamas kasmet.
Pacientams sutikus, surinkti biologiniai mėginiai gali būti kaupiami biobanke. Kaip tai vyksta ir kam jie reikalingi, konferencijoje pasakojo biobankų Lietuvoje pradininkė medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė.
„Biobankas yra biologinių mėginių ir visos susijusios medicininės sveikatos informacijos saugykla. Biobanką būtų galima palyginti su biblioteka, į kurią skaitytojas ateina, pasirenka, ko jam reikia, ir naudojasi. Taip ir biobanke: atėjęs mokslininkas pasirenka reikiamą mėginį su tam tikra informacija ir atlieka mokslinius tyrimus“, – pasakojo Ž.Gudlevičienė.
Ji priminė, kad pacientas, paaukojęs savo mėginį biobankui, banko „palūkanų“ kol kas dar negauna. Tai investicija į ateitį.
„Ateities kartos turės daug svarbios informacijos: kokios buvo ligos, kaip jos buvo gydomos, kokie rezultatai. Kita vertus, jau dabar mėginiai naudojami atliekant naujausius mokslinius tyrimus“, – teigė Ž.Gudlevičienė.
Konferencijoje buvo daug diskutuota ir apie krūties vėžį. Lietuvoje per metus nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Laiku diagnozavus šią ligą galima sėkmingai užkirsti kelią jai vystytis. 2022 metais dėl krūties vėžio gydėsi per dvidešimt tūkstančių moterų, tačiau profilaktinėje programoje šalyje dalyvauja nedidelė dalis jų – vos 50 procentų.
Nacionaliniame vėžio institute minimaliai invazinės procedūros abliacijos, kai taikomi įvairūs energijos šaltiniai, jau gelbsti pacientus, sergančius kepenų, inkstų, plaučių vėžiu. Dar viena naujovė – krioabliacija – taikoma krūties vėžio židiniui sušaldyti ir sunaikinti.
– O kuo abliacija skiriasi nuo operacijos?
– Šiais laikais nustačius krūties vėžį vis rečiau siūloma pacientei pašalinti visą krūtį. Krūtį tausojantis gydymas dėl anksti nustatomo vėžio gali būti taikomas daugeliu atvejų.
Pastaruoju metu pasaulyje sėkmingai pradėti taikyti intervencinės onkologijos metodai, kai įvairiais energijos šaltiniais naikinami tik piktybiniai navikai, išsaugant gretutinius sveikus audinius.
Procedūroms atlikti naudojamas radijo dažnis, mikrobangos, šaltis arba karštis. Mūsų institute jau sukaupta daugiau kaip 20 metų patirtis. Tačiau krioabliacija – gydymas žema temperatūra – užima išskirtinę vietą intervencinėje onkologijoje.
Dėl ypatingų fizinių ir biologinių savybių abliacija gali būti kaip alternatyva radikaliai operacijai gydant ir kepenų, plaučių, kasos, prostatos, tarpuplaučio, galvos ir kaklo, krūtinės ląstos, minkštųjų audinių piktybinius navikus.
Albiacijos metodų raidą paskatino šiuolaikinės diagnostikos laimėjimai, kai pasidarė matomi vos kelių milimetrų židiniai. Dėl šios priežasties intervencinės onkologijos būdais įmanoma tiksliai sunaikinti piktybinius audinius be pjūvio.
Gydymas šalčiu yra saugiausias, nes tiksliai matoma besiformuojanti ledo zona. Šis metodas Lietuvoje pradėtas taikyti naikinant inkstų navikus. Ypač tais atvejais, kai pacientui yra likęs vienintelis inkstas, bet dėl įvairių priežasčių neįmanoma inksto operuoti ir pašalinti piktybinio židinio, taip pat esant sutrikusiai inkstų funkcijai ar sergant daugybiniais genetiškai nulemtais inkstų navikais.
Krūties vėžys taip pat sėkmingai gali būti naikinamas šalčiu. Prisimenu pirmąsias dvi pacientes, sergančias neoperabiliu inkstų ir krūties vėžiu. Sužinojusios, kad piktybinis navikas inkste bus naikinamas šalčiu, paprašė sunaikinti ir krūties navikus.
Lūkesčiai pasiteisino, rezultatai buvo geri, sakyčiau, vienu šūviu nušovėme du zuikius.
– Kokio dydžio navikai naikinami abliacijos metodu?
– Per vieną operaciją rekomenduojama šalčiu naikinti iki 4 centimetrų skersmens piktybinį naviką. Jei darinys yra didesnis, operacija sudėtingesnė, trunka ilgiau, o didžiausias navikas inkste, kurį naikinome krioabliacija, buvo šešių centimetrų dydžio.
Pasaulyje yra atliekama daug tyrimų, vertinančių krioabliacijos efektyvumą ir saugumą, nes intervencinė onkologija – tai chirurgija be skalpelio. Didžiausia viltis yra pacientėms, kurioms krūties vėžio operacija, kai taikoma bendroji nejautra, yra nerekomenduojama dėl sunkios būklės ar gretutinių ligų.
Krioabliacija turi privalumų, nes šitaip šalinant darinį krūtyje pakanka tik vietinės nejautros. Procedūra nėra skausminga, pacientė yra sąmoninga, todėl naviką galima sušaldyti bendraujant su paciente, kalbant apie tai, kas jai svarbu. Nėra įtampos prieš operaciją, kuri trunka apie 40 minučių. Po jos pacientė gali keliauti namo.
JAV atliktos mokslinės studijos duomenimis, jei naikinamas darinys yra daugiau nei 4 centimetrų dydžio, reikia ne mažiau kaip keturių adatų, kurios yra vienkartinės ir daug kainuoja. Tyrimai rodo, kad pusantro centimetro dydžio krūties navikui užtenka vienos adatos, o tai ekonomiškai naudinga.
Dar vienas privalumas – krioabliacija pasižymi geru kosmetiniu efektu, nes krūties forma nepasikeičia.
– Kur dingsta navikas, jei taikomi intervencinės onkologijos metodai?
– Šaldomos ląstelės sprogsta ir žūsta, tačiau struktūra, kuri laiko ląsteles, išlieka. Pavyzdžiui, po krioabliacijos inkstas lieka sveikas, nėra randėjimo, o štai naikinant vėžio židinį termiškai audiniai susitraukia, sumažėja, randas vėliau gali pridaryti naujų bėdų. Šaldymas tokio pavojaus nesukelia.
Šiuolaikinėje onkologijoje vis labiau taikomi pacientą tausojantys metodai, nors buvo laikai, kai krūties vėžio diagnozė reikšdavo tai, kad nėra kito metodo, kaip pašalinti visą krūtį. Vėliau nutarta, kad gali būti šalinama tik dalis krūties, ir būdavo gaunami geri gydymo rezultatai.
Pastaruoju metu vis dažniau šalinamas tik navikas, kai kuriais atvejais prieš operaciją gali būti skiriama chemoterapija, kad sumažėtų naviko masė. Kartais navikas visiškai išnyksta.
Ateityje gal bus įmanoma saugiau sušaldyti piktybinį audinį ir garantuoti pacientei saugumą, kad vėžys neatsinaujintų. Jei navikas dar nėra išplitęs, jei jis nėra agresyvus, jei dėl pacientės būklės negalima atlikti radikalios operacijos, krioabliacija yra optimalus metodas.
– Kokia tikimybė, kad po abliacijos vėžys gali atsinaujinti?
– JAV studija rodo, kad tokia tikimybė maža. Lietuvoje krūtį tausojantys metodai yra vis labiau prieinami, nes turime galingą diagnostiką, pavyzdžiui, žinome, kad yra tik vienas darinys, žinome, kur jis yra, kur yra papildomi maži židiniai.
Jei yra daug židinių, niekas nesiūlo taikyti krūties tausojančios operacijos. Tada atliekama mastektomija, kai pašalinama visa krūtis, ir tai garantuoja, kad vėžys neatsinaujins.
Antra vertus, galime naikinti krūties vėžį taikydami sisteminį gydymą – chemoterapiją, biologinę terapiją, taip pat radioterapiją. Visada siekiama, kad neliktų vėžio ląstelių.
Šiuolaikiniai diagnostikos metodai padeda vis dažniau padaryti vėžį matomą. Diagnostika yra labai svarbi, nes magnetinio rezonanso, taip pat didelės raiškos ultragarso tyrimai padeda aptikti netgi labai mažo dydžio navikus, nors darant biopsijas ir atliekant histologinius tyrimus tokių navikų galima ir neaptikti.
Krioabliacijos metodas, kuris neseniai pradėtas taikyti Nacionaliniame vėžio institute gydant krūties vėžį, teikia vis daugiau galimybių padėti toms pacientėms, kurioms nerekomenduojamas tradicinis chirurginis gydymas. Maksimali nauda ir mažiausia žala pacientui – toks yra intervencinės onkologijos tikslas.
