Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių.
Ekspremjeras: normalu, kad vaistai pasensta
Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žinią apie ikiteisminį tyrimą sieja su prezidento rinkimų laikotarpiu. „Aš taip pajuokauju, kad, matyt, į kalėjimą reikia važiuoti Skverneliui ir Šimonytei“, – „Žinių radijui“ sakė politikas ir paaiškino, kad, remiantis generalinės prokuratūros logika, jis kaltas, nes nupirko per daug vakcinų, o dabartinė premjerė – nes utilizavo jų perteklių.
„Noriu priminti, kad Lietuva, bent jau mūsų vyriausybė, pati nepirko nė vienos vakcinos. Visas jas įsigijo Europos Komisija ir buvo sudarytas pro rata principas: valstybės, kurios norėjo tame dalyvauti, o tą darė visos, pasirinkimo neturėjo. Buvo nustatytas vakcinų kiekis ir valstybė negalėjo įtakoti, nori daugiau ar mažiau“, – pasakojo Saulius Skvernelis.
Tokie skiepų įsigijimo principai buvo sudėlioti dar jų kūrimo procese, politiko teigimu, nė nebuvo aišku, kurios farmacijos bendrovės sugebės pagaminti vakciną nuo COVID-19. Todėl nuspręsta pirkti iš visų skiepus vysčiusių kompanijų.
Jo teigimu, prie didelio vakcinų likučio prisidėjo ir sąmokslo teorijų skleidėjai, atbaidę gyventojus nuo skiepų, ir valdžios klaidos.
„Dabartinė vyriausybė vakcinacijos kampaniją visiškai „sumovė“. Žmonės nebesiskiepijo trečią kartą ir sustiprinamosios dozės nebuvo“, – aiškino S.Skvernelis.
Jis pridūrė, kad vakcinų utilizavimo buvo galima išvengti, jei vyriausybė būtų susiderėjusi su farmacijos kompanijomis, kad nebereikalingos vakcinos būtų pakeistos vaistais, naudojamais kitų ligų gydymui.
S.Skvernelio nuomone, COVID-19 vakcinų įsigijimo peripetijas nagrinėti turėtų ne Lietuvos teisėsauga, o Europos prokuratūra, nes skiepus nuo koronaviruso pirko EK.
„Įsivaizduokite, jei nebūtume pirkę vakcinų. Tos mirtys, kurios buvo Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje... Galbūt reikėjo, kad Lietuvoje taip įvyktų?
Prokuratūrai, matyt, atrodo, kad tai būtų mažesnis nuostolis, nei išpiltos vakcinos. Medicinoje taip nutinka, kad vaistai pasensta ir skiepai yra išpilami. Nieko čia naujo. Negalėjo dabartinė vyriausybė tų 2,5 milijono dozių susiskiepyti per prievartą žmonėms ir pasakyti, kad jas panaudojome efektyviai“, – sakė S.Skvernelis.
SAM kanclerė: tapome sutarčių įkaitais
Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė pabrėžė, kad nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dar nereiškia, jog buvo padaryta nusikalstama veika.
„Šiuo atveju yra tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, požymiai. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas. Bet tai reiškia, kad mes norime išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Jeigu yra galimybė, atsakyti ir į visuomenei rūpimus klausimus. Ikiteisminio tyrimo priemonės prokuratūrai suteikia kitus instrumentus nei viešojo intereso gynimo tyrimas“, – sakė E.Martinonienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė teigė neturinti informacijos, kokios papildomos aplinkybės vakcinų įsigijimo istorijoje galėjo sukelti klausimų generalinei prokurorei.
SAM atstovė priminė, kad vakcinacijos pradžioje net būgštauta, jog skiepų gali pritrūkti. Tik vėliau ėmė ryškėti, kad vakcinų bus per daug, nes dalis gyventojų nesiskiepijo.
„Kiekviena valstybė narė turėjo vienodo tipo sutartis, skyrėsi tik kiekiai. Vakcinų gamintojai sunkiai ėjo į derybas dėl kiekio mažinimo, kad jis atitiktų skiepijimosi apimtis.
Visos šalys narės tapo tų sutarčių įkaitėmis. Paskui buvo daug iniciatyvų, kuriose ir Lietuva labai aktyviai dalyvavo, prašant Europos komisijos, kad reikia tartis dėl naujų sąlygų, leisti šalims pasirinkti kiekius, kurių joms reikia pagal vakcinacijos apimtis.
Praktiškai to nebuvo įmanoma pasiekti. Procesas buvo be rezultatų“, – tvirtino J.Grebenkovienė.
Ką vertina prokurorai – nežinia
Vilniaus universiteto teisės profesorių Vytautą Nekrošių pradėtas ikiteisminis tyrimas nustebino, nes nėra jokios informacijos apie nesąžiningu būdu įgytą naudą.
„Ką reiškia per daug nupirko? Tą prokurorai vertins? Yra pandemijos situacija, vertini savo galimybes, nori paskiepyti maksimalų žmonių kiekį, pagal tai prognozuoji.
Po to kažkas pasikeitė ir tų vakcinų neišnaudoji. Kur čia baudžiamoji atsakomybė? Aš niekaip nesuprantu“, – sakė V.Nekrošius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ikiteisiminis tyrimas pradėtas praėjus tik 4 metams po vakcinų pirkimo proceso. Jei iš tikrųjų vykdomas nusikaltimas, prokuratūra turėtų dirbti operatyviau.
O gal paaiškėjo skandalingos aplinkybės, kurios viešai nėra žinomos? Pasak V.Nekrošiaus, net ir tokiu atveju nereikia visuomenei skelbti žinios, kai nėra galimybės ją plačiau pakomentuoti.
„Jūs ištirkite, išsiaiškinkite, kai turėsite, ką pasakyti, tada ir pasakykite. O dabar išeina žmogus, pasako, kad neaišku, ką tiriame ir pažiūrėsime.
Tai visus sunervina, sukelia įvairiausių konspiracinių teorijų, į visuomenei jautrią situaciją įneša dar daugiau jautrumo. Kam to reikia?“, – retoriškai klausė V.Nekrošius.
Buvęs premjero S.Skvernelio patarėjas, vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas pasakojo, kad vyriausybė negalėjo numatyti, kokia gyventojų dalis nesiskiepys.
„Generalinė prokuratūra formuoja neįtikėtiną precedentą. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 500 eurų žalos. Dabar, kai generalinė prokuratūra padarys kokį nors iškilmingą priėmimą, kuris kainuos 10 tūkst. eurų ir liks nesuvalgyto maisto, kurio vertė yra tūkstantis eurų.
Tas maistas keliauja į šiukšlių dėžę ir iš karto pradedame ikiteisminį tyrimą. Kodėl nupirko per daug? Kodėl nepaskaičiavo? Kodėl neatidavė kažkam?“, – analogiją pateikė S.Malinauskas.
V.Nekrošius taip pat pritarė, kad nebuvo galima pirkti mažiau vakcinų, iš anksto numatant, kad 20 proc. gyventojų nesiskiepys.
„O jeigu jis ateis ir sakys: „noriu“? Valstybė nebus užtikrinusi jam teisės į skiepą, į sveikatos priežiūrą. Kas tada atsakys? Vėl valstybė?“, – sakė V.Nekrošius.
Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų.
