Jo teigimu, eilė susidarė, nes gydytojai mieliau dirba privačiose gydymo įstaigose.
Laukimas pranoko blogiausią prognozę
Radviliškietis Romualdas Selvenis kolonoskopijos tyrimo laukia nuo 2023 m. gegužės.
63-jų vyras prieš keletą metų susirgo storosios žarnos vėžiu. Chirurgas auglį pašalino, bet Romualdas kas 2 metus turi profilaktiškai pasitikrinti, ar liga neatsinaujino.
Pasak pašnekovo, Šiauliuose eilė kolonoskopijai anksčiau buvo 2 mėnesiai. Todėl jis ir kreipėsi į artimiausią gydymo įstaigą, nors tyrimui užregistravusi šeimos gydytoja įspėjo, kad šįkart gali tekti palaukti pusmetį.
Deja, realybė buvo blogesnė nei medikės prognozės, o Romualdo kantrybė trūko po 10 mėnesių laukimo.
„Kovą raštu kreipiausi į Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Mindaugą Pauliuką, kodėl tenka taip ilgai laukti, deja, atsakymo taip ir nesulaukiau“, – naujienų portalui lrytas.lt skundėsi vyras.
Jis pridūrė prašęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskubintų RŠL, tačiau tik gavęs patvirtinimą, kad jo kreipimąsis registruotas ir persiųstas ligoninės administracijai, Valstybinėms ligonių kasoms (VLK).
„Ar tai normalu, kai procedūros trunkančios nepilną valandą, reikia laukti daugiau kaip metus? Ar SAM nepriklauso Šiaulių ligoninės darbo kontrolė?“, – pasipiktinimo neslėpė Romualdas.
Vyras lieka nežinioje. RŠL registratūros darbuotojai, kaip paaiškino jis, ir dabar negali pasakyti, kada jis sulauks taip reikalingo tyrimo.
M. Pauliukas: gydytojai pereina į privačią mediciną
Lrytas.lt pateiktame komentare M.Pauliukas paaiškino, kad pagrindinė eilių priežastis – gydytojai teikia pirmenybę darbui privačiose gydymo įstaigose. Pasak jo, darbas ten patrauklesnis ir dėl to, kad nereikia dirbti naktimis.
„Darbo intensyvumas rajono ligoninėse ar privačiose gydymo įstaigose yra mažesnis: mažiau ekstrinių (skubių) pacientų, nėra reikalavimo teikti paslaugas visą parą. Nei viena rajoninė ar privati gydymo įstaiga neužtikrina visos paros budėjimo, o tik teikia planines ambulatorines (ar/ir dienos chirurgijos) paslaugas.
Kadangi privačių įstaigų skaičius Šiaulių regione sparčiai auga, tai lemia gydytojų norą susimažinti savo etato dalį ligoninėse, ne išimtis ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.“
M.Pauliukas pabrėžė, kad RŠL aktyviai ieško naujų darbuotojų ir stengiasi išsaugoti esamus. Pasak jo, duomenys rodo, kad RŠL gydytojams yra mokami vieni didžiausių atlyginimų tarp visų Respublikinių ligoninių, taip pat rūpinamasi darbo klimatu ligoninėje.
SAM: galima rinktis tiek valstybinę, tiek privačią įstaigą
Pasak SAM atstovų, gyventojai, kurie norėtų paslaugas gauti greičiau, kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą jie gali patys laisvai pasirinkti sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusią gydymo įstaigą – tiek viešąją, tiek privačią, kurioje jie gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio.
Išduodant siuntimą pas gydytoją specialistą, pacientui turi būti pasiūlytos bent 3 gydymo įstaigos, kuriose teikiamos pacientui reikiamos paslaugos.
Užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali per išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą, per gydymo įstaigų registracijos sistemas, telefonu arba atvykę į įstaigą.
„Rekomenduojame pacientams aktyviau naudotis IPR sistema, kurioje galima matyti realų gydytojų užimtumą įvairiose sistemą naudojančiose įstaigose ir užsiregistruoti ten, kur pas gydytoją galima patekti greičiau. IPR sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai, o suplanuoti apsilankymai gali būti atšaukti, todėl iškart neradus tinkamo laiko, pravartu mėginti registruotis ir kitą dieną.
Jei nepavyko rasti reikiamos gydymo įstaigos IPR sistemoje, galima tiesiogiai susisiekti su poliklinika ar medicinos centru, sudariusiu sutartį su ligonių kasa dėl reikiamų paslaugų. Sužinoti, kur gali būti teikiamos reikalingos paslauga galima ligonių kasų interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. Čia pateikiama informacija apie visas gydymo įstaigas, turinčias sutartis su TLK. Pasirinkus ar įvedus norimą paslaugą ir miestą, parodomas išsamus sutartį dėl ieškomos paslaugos turinčių gydymo įstaigų toje vietovėje sąrašas, iš kurio galima rinktis sau priimtiniausias“, – teigiama SAM komentare.
Profesorius: trūksta gydytojų
Lrytas.lt prieš kelis mėnesius jau rašė, kad Lietuvoje trūksta gydytojų, kurie atliktų kolonoskopijas.
Kaip pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgas profesorius Tomas Poškus, pagal tai, kiek Lietuva atlieka per metus kolonoskopijų, esame smarkai atsilikę nuo tokių šalių kaip Nyderlandai.
„Pacientų, kurie laukia kolonoskopijos, daugėja visoje šalyje, ne tik didmiesčiuose, ir tai esminis programos stabdis.
Pateiksiu tokį pavyzdį, Lietuvoje vienas gydytojas endoskopuotojas per dieną gali padaryti kokybiškai dešimt konoskopijų. Jei turime 200 darbo dienų, o gydytojas endoskopuotojas nieko kito nedaro tik kolonoskopijas, vadinasi, per metus toks specialistas atliks 2000 kolonoskopijų.
Jei norime pasivyti Nyderlandus, Lietuvoje reikėtų atlikti kasmet po 50 000–60 000 kolonoskopijų. Neturime tiek specialistų, o tie, kuriuos turime, negali visko mesti ir užsiimti vien kolonoskopijomis, juk gydytojas konsultuoja ne tik dėl storosios žarnos, bet ir dėl kitokių ligų.
Akivaizdu, kad labiausiai trūksta medikų. Galime įsigyti papildomai medicinos įrangos, reagentų, bet negalime nusipirkti specialistų.
Gastroenterologijos rezidentūros studijos trunka 5 metus, šiuo metu Vilniuje ruošiamas vos vienas toks specialistas, Kaune – trys. Tai kelia susirūpinimą, nes neaišku, iš kur gausime ateityje naujų specialistų“, – paaiškino T.Poškus.
