„Šių metų statistika negailestinga Vilniaus miestui“, – antradienio popietę sakė NVSC direktorius Vaidotas Gruodys.
2024 m. Lietuvoje viso fiksuoti 4 mirties nuo legioneliozės atvejai, o 3 iš jų – šalies sostinėje.
Tačiau ligos protrūkio nustatyta nebuvo. „Nei vienas atvejis nėra susijęs. Tą galime pasakyti tvirtai“, – patikino NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Legionelioze užsikrėtė savo namuose
R.Lingienė taip pat pateikė daugiau detalių apie Vilniaus Justiniškių gatvės daugiabučio gyventoją, kurio gyvybės gegužės pradžioje pareikalavo legioneliozė.
„Gaila, kad turime mirties atvejį nuo legioneliozės“, – sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Ji pasakojo, kad vos gavus signalą apie susirgimą legionelioze, pradėtas epidemiologinis atvejo tyrimas.
Pirmiausia buvo apklaustas užsikrėtusiojo artimasis, nes susirgusiojo sveikatos būklė neleido jam bendrauti su NVSC specialistais.
Paimti mėginiai susirgusiojo gyvenamojoje vietoje, sporto klube ir apgyvendinimo įstaigoje kitame mieste – vietose, kuriose lankėsi susirgusysis legionelioze.
Paaiškėjo, kad vyras legionelioze užsikrėtė namie.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad taršos vandens tiekimo sistemoje tame daugiabučiame gyvenamajame name nenustatyta ir nėra. Nustatyta lokali, vietinė tarša – iš čiaupų. Buvo nustatyta tam tikra koncentracija legionella bakterijų nenuleidus vandens ir paėmus tyrimus iš čiaupų. Dezinfekavus kranus ir išvalius, nuleidus vandenį, sistemoje tarša nebuvo nustatyta“, – pasakojo R.Lingienė.
Ji pridūrė, kad gavus tyrimų atsakymus buvo susisiekta su butų, kur nustatytas bakterijų augimas, gyventojais ir jie informuoti apie prevencines priemones.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?
Pasak NVSC specialistų, dauguma legioneliozės atvejų būna besimptomiai – suserga tik 5 proc. apsikrėtusiųjų. Visi asmenys, kuriems nustatyta legioneliozė turėjo lėtinių gretutinių ligų.
NVSC duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 18 legioneliozės atvejų, iš jų 10 – Vilniaus mieste.
Legionelioze žmogus kito asmens užkrėsti negali, liga plinta tik per užkrėstą vandenį.
Reaguodamas į situaciją NVSC priminė svarbiausias legioneliozės prevencijos taisykles. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai primena, kad legioneliozė yra ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligą, kurią sukelia Legionella bakterijos. Nuo šios ligos gyventojus apsaugoti gali profilaktinės priemonės: tinkamos vandens temperatūros palaikymas, nuolatinė vandens cirkuliacija ir vandens tiekimo sistemų priežiūra.
Kaip skelbia NVSC, tam, kad vandens sistemose neatsirastų legionelių, pirmiausia būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo čiaupuose visada turi būti ne mažiau kaip 50 laipsnių pagal Celsijų, o šaltas – ne daugiau kaip 20 laipsnių pagal Celsijų.
„Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosi patys“, – pabrėžia NVSC.
Pastebėjus, kad karštas vanduo atrodo ne toks karštas, ar kitoks nei anksčiau bėgdavo iš čiaupo, NVSC specialistai ragina apie tai pranešti bendrojo naudojimo objektų administratoriui – šilumos punkto prižiūrėtojui, o gyvenantiems nuosavame name – patiems padidinti temperatūrą vandens šildytuve.
Specialistai taip pat primena, kad karštas vanduo neturi užsistovėti tiekimo sistemose.
„Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, ilgiau nei dvi savaites buvote išvykę atostogauti ar komandiruotėje, tuomet, prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti 5 minutes.
Trečia ne mažiau svarbi taisyklė – prižiūrėti ir valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos“, – skelbiama NVSC internetinėje svetainėje.
Pažymima, jog legioneliozės atvejai Lietuvoje registruojami kasmet. 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legionierių ligos atvejai, pernai – 71 atvejis. Pernai didesnį nei įprasta legionierių ligos atvejų skaičių nulėmė Kauno regione registruotas šios ligos protrūkis.
Primenama, kad legionella bakterijos dauginasi +20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių. Siekiant užkirsti kelią pavojingos bakterijos plitimui, kuri sukelia ūminę infekciją, du kartus per šildymo sezoną namų administratoriai privalo pastatuose atlikti terminę dezinfekciją, kitaip dar vadinamą termošoku. Tokios dezinfekcijos metu karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki 66 laipsnių.
