Lietuvos policijos duomenimis, vien eismo įvykiuose sužeistų pėsčiųjų skaičius auga jau trejus metus: 2021-aisiais nukentėjo 633, 2022 m. – 704, o 2023 m. – 714.
Higienos instituto skaičiavimais, per metus dėl nelaimingų atsitikimų – nukritus nuo įvairių paviršių, nuskendus, užspringus – Lietuvoje miršta apie 1300 žmonių. Tuo tarpu įvairios gyventojų apklausos rodo, jog suteikti pirmąją pagalbą geriausiu atveju gebėtų mažiau nei pusė šalia nelaimėlio atsidūrusių žmonių.
„Nors diskusijų, kad pirmosios pagalbos mokymai aktualūs daugelio profesijų atstovams, tikrai netrūksta, tačiau praktika rodo, jog verslai, viešojo sektoriaus organizacijos ir patys gyventojai į tai žiūri rezervuotai. Tiems, kam pagal galiojantį reglamentą tenka gauti tokių kursų baigimo pažymėjimą, jį stengiasi įgyti kuo lengviau ir paprasčiau, ieško būdų kaip tai padaryti per trumpesnį laiką.
O ir valstybinės institucijos kol kas neturi vieningos nuomonės, kam juos reikėtų išklausyti ir kaip tokie kursai turėtų būti organizuojami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą neaišku, kas apmoka ar darbo metu galima mokytis ir panašiai.
Šiai dienai institucijoms, teoriškai rūpi, o praktiškai nenori mokėti ir skirti daug laiko šiam dalykui“, – teigia UAB „Militra“ įmonės, organizuojančios pirmos pagalbos kursus, vadovė Jūratė Miliajevienė.
Prieš pusantrų metų Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, vyko viešos diskusijos kokių pirmosios pagalbos kursų ir kokia apimtimi reikia dabartiniams vairuotojams.
Tačiau kol kas tebegalioja tvarka, jog AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo išklausyti 8 valandų mokymus pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą tik prieš pradėdami vairuoti, o vėlesnis mokymų kartojimas kol kas nenumatytas.
„Jei bent ši gyventojų grupė, kuri kiekvieną dieną susiduria su padidinta rizika keliuose, ar dalis jos gebėtų suteikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą arba žinotų, kaip tai teisingai daryti ir, įvykus nelaimei, galėtų kam nors padėti savo patarimais, būtų galima išvengti daug ne tik itin skaudžiai pasibaigusių eismo įvykių, bet ir kitų tragedijų.
Juk vairuotojų tikrai netrūksta tiek darbinėje aplinkoje, tiek ir privačioje. Svarbiausia, kad mokančių tai atlikti žmonių būtų gerokai daugiau nei yra dabar. Pavyzdžiui, naujos sudėties vaistinėlėse privalomi turniketai, tačiau mokančių juos teisingai uždėti beveik nepadaugėjo“, – tvirtina J. Miliajevienė.
Apie 28 proc. staigaus širdies sustojimo atvejų nutinka darbe. 3 iš 4 žmonių galėtų būti išgelbėti, jei pirmoji pagalba gaivinant širdį būtų atlikta per pirmas keturias minutes. Medikų teigimu, kiekviena uždelsta minutė tikimybę atgaivinti žmogų sumažina 10 procentų.
Europos registro duomenys rodo, kad jei širdis sustoja už ligoninės ribų – išgyvenamumas yra vos 8 proc. Panaudojus defibriliatorių tikimybė išgyventi išauga net iki 74 proc., tačiau pagrindinė problema ir yra ta, kad daugelis neturi praktinių žinių.
„Visi norėtume, kad, mūsų artimąjį ištikus nelaimei, šalia būtų žmogus, turintis pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių. Situacijoje, kai brangi kiekviena sekundė, galime atsidurti ir mes patys, todėl nesudėtingus, gyvybę gelbstinčius įgūdžius verta lavinti ir kartas nuo karto pakartoti, nes jie pasimiršta“, – sako J. Miliajevienė.
Pirmosios pagalbos pagrindai kritiniu metu leis:
– nepabūgti;
– nepasimesti;
– nelikti tik stebėtojais;
– veikti greitai (kiekviena uždelsta minutė mažina tikimybę išgelbėti gyvybę ar nukentėjusiajam išvengti daugybės sveikatos komplikacijų ateityje).
