Statistiniai skaičiai – gąsdinantys
2023 m. sveikatos būklės Lietuvoje apžvalgoje teigiama, kad 2019 m. nutukusių suaugusiųjų dalis padidėjo iki 18 proc. ir buvo didesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tačiau neraminti turėtų ne tik tai, kad kone kas penktas suaugusysis mūsų šalyje yra nutukęs, bet ir tai, kad nutukimas prisideda prie mirčių, kurių galėtume išvengti. Lietuvoje mirtingumas yra vienas didžiausių ES, vertinant pagal tai, kad jo buvo galima išvengti prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis. 2020 m. prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas padidėjo iki 340 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų. Palyginimui, ES vidurkis yra 180 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Taip pat minėtoje apžvalgoje rašoma, kad maždaug 44 proc. visų 2019 m. Lietuvoje užregistruotų mirties atvejų būtų galima susieti su elgsenos ir aplinkos rizikos veiksniais. O maždaug 25 proc. visų mirčių (9500 mirties atvejų) lėmė su mityba susiję rizikos veiksniai (įskaitant mažą vaisių ir daržovių vartojimą, didelį cukraus ir druskos kiekį). Ir šis rodiklis gerokai viršija ES vidurkį, kur su mityba susiję rizikos veiksniai lėmė 17 proc. mirčių.
Kuo nutukimas toks pavojingas?
Nutukimas skatina kraujagyslių ir širdies veiklos sutrikimus (arterinę hipertenziją, koronarinę širdies ligą), cukrinį diabetą, aterosklerozę, tulžies pūslės akmenligę, kepenų suriebėjimą, artrozę (sąnarių ligas), kojų venų trombozę, miego apnėją, nevaisingumą. Nutukimas didina insulto riziką, gali sukelti tokia pat smegenų neurodegeneraciją, kokia pasireiškia sergant Alzheimerio liga.
Nutukusiems padidėja daugiau kaip 18 onkologinių ligų rizika (krūties, gimdos, storosios žarnos, tulžies pūslės, skrandžio, stemplės, kepenų, kasos, kiaušidžių, inkstų, prostatos, kt.), o susirgus vėžiu didėja nepalankios prognozės, mirties rizika.
Nutukusieji paprastai serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis. Dažniausiai tai būna arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, sąnarių, stuburo ligos, depresija.
„Perspektyva gyventi tarp keturių sienų netenkino“
Jūratė įsitikinusi, kad jos nutukimo istorija niekuo nesiskiria nuo daugelio moterų: „Veikiausiai, kaip ir visoms, kol buvau jauna apvalumai netrukdė. Bėgant metams augo ir kilogramai. Po kiekvieno gimdymo papilnėdavau 10 ir daugiau kilogramų. Tačiau nieko neskaudėjo ir jokių apribojimų dėl svorio nejaučiau: lankiau linijinius šokius, savaitgalius leisdavau sodyboje, puoselėjau gėlynus.
Ligos atėjo pamažu: iš pradžių – aukštas kraujo spaudimas ir vaistai jam reguliuoti, po to cukrinis diabetas – ir vėl vaistai. Be abejo, bandžiau atsikratyti bent šiek tiek kilogramų: testuodavau įvairias dietas, protarpinį badavimą, bet svoris augo. Supratimas, kad reikia ieškoti specialistų ir būtinai mažinti svorį atėjo tada, kai ėmė smarkiai skaudėti kelio sąnarius. Vaistai praktiškai nepadėdavo, kiekvienas žingsnis kėlė skausmą. Kelionė į sodybą tapo kančia, ką jau kalbėti apie šokius. Gydytojas paaiškino, kad dėl kūno svorio ir mechaninės perkrovos sudilo kelio sąnario kremzlė ir reikia operacijos. Kartu įspėjo, kad būtina mažinti svorį, nes dils ir kiti sąnariai, o ir pakeistas sąnarys dėl didelio svorio greičiau susidėvės. Tuomet svėriau 105 kg (ūgis 162 cm).
Pasirinkau kelio sąnario endoprotezavimą ir kartu pradėjau ieškoti, kaip veiksmingai atsikratyti kilogramų. Supratau, kad gali padėti tik operacija. Ieškojau informacijos apie tai kokios įstaigos kokias operacijas atlieka. Radau informaciją, kad šiandien nutukimą galima gydyti endoskopiškai, t.y. net be mažyčių pjūvių, kurie daromi laparoskopijos metu. Užsiregistravau konsultacijai pas chirurgą, gydytojų konsiliumas įvertino mano sveikatą, motyvaciją ir pasirengimą po operacijos ryžtingai keisti gyvenseną.
Iš tiesų, jau tuomet buvau pakankamai motyvuota, nes perspektyva kentėti skausmus, gyventi tarp keturių sienų ir būti priklausoma nuo aplinkinių, visiškai manęs netenkino. Šiandien, praėjus daugiau kaip 1,5 metų po operacijos ir atšventus 50-metį, supratau, kad pasiryžimas radikaliai gydyti nutukimą buvo geriausia dovana sau. Sveriu 82 kg ir neketinu sustoti, nes motyvacija, matant rezultatą, tik sustiprėjo. Be to, nevartoju vaistų nuo hipertenzijos, o ir cukriniam diabetui gydyti vaistų taip pat geriu mažiau“.
Kuo patrauklus skrandžio mažinimas endoskopu?
Vienas iš skrandžio mažinimo endoskopu pradininkų Lietuvoje, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas pažymi, kad pacientui svarbu paaiškinti ir procedūros eigą, ir tai, kas jo laukia po procedūros, kaip jis jausis, kaip turės maitintis, kaip greitai ir kokio svorio kritimo jis gali tikėtis. Todėl prieš tai pacientus konsultuoja medikų komanda: šeimos gydytojas, dietologas, chirurgas, endokrinologas, psichologas.
„Tikėtinas skrandžio mažinimo endoskopu efektas – apie 20 proc. bendros kūno masės netekimas. Galima džiaugtis, kad mūsų pacientai pasigiria atsikratę 30–60 kg. Didelis šios operacijos privalumas – kad skrandžio mažinimo endoskopu procedūra orientuota į ilgalaikį efektą ir didesnį svorio netekimą“, – pažymi chirurgas.
Dažniausiai pacientus domina eiga ir komplikacijų rizika. „Endoskopinės procedūros metu skrandis yra sulankstomas, suglaudžiamas iš vidaus, suformuojamas „vamzdelis“, naudojant specialų, ant endoskopo montuojamą vienkartinį įrenginį. Tai sumažina skrandžio tūrį, į kurį telpa apie 150 ml maisto/skysčių. Tai neleidžia valgyti daug.
Tačiau ne vien tai svarbu. Pagrindiniai veikimo mechanizmai ne tik, kad telpa mažiau maisto, bet ir kad sulėtėja jo išsituštinimas, todėl sotumo jausmas išlieka ilgai. Šis inovatyvus metodas pasižymi mažesne komplikacijų rizika, nėra pooperacinių chirurginių žaizdų. Skrandžio mažinimas endoskopu dėl savo specifikos turi mažiausiai šalutinių poveikių, palyginti su kitais skrandžio mažinimo chirurginiais būdais, kurie yra invazyvūs. Jis 10 kartus saugesnis už chirurgines operacijas“, – mokslo įrodyta informacija dalijasi pašnekovas.
Gydant nutukimą, gydomos ir gretutinės ligos
Sumažinus svorį, gerėja sveikata. Daugeliui žmonių normalizuojasi kraujo spaudimas arba jam kontroliuoti reikia mažiau vaistų. Sergantiems cukriniu diabetu pagerėja glikemijos kontrolė, kai kurie pacientai išvis pasveiksta, kitiems cukraus kiekiui kraujyje palaikyti reikia mažesnių vaistų dozių. Pagerėja miego kokybė, sąnariams tenka mažesnis krūvis, atitinkamai mažiau vargina skausmai, pacientas daugiau juda. „Viskas susiję. Procedūros tikslas – ne tik svorį sumažinti, bet ir su antsvoriu ar nutukimu susijusių ligų kontrolę gerinti“, – pabrėžia O.Deduchovas.
Koks stebėjimas po operacijos?
Anot O.Deduchovo, pacientus planuojama stebėti 2 metus. Šiandien apie 2/3 jų laikosi šio plano: lankosi pas dietologus, jiems atliekami kraujo tyrimai, stebima ar nėra kokių nors medžiagų trūkumo. Pagal poreikį koreguojama dieta. „Mūsų pacientai motyvuoti ir tai lemia gerus rezultatus. Tačiau praktika rodo, kad po 1–2 metų svoris gali pradėti augti. Todėl labai svarbu nuosekliai laikytis rekomendacijų, nes skrandžio mažinimas – tik pradžia sveikesnio gyvenimo link, ir tai turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Svarbu išugdyti tinkamus įpročius, kurių laikytis, matant teigiamus pokyčius, turėtų tapti paprasta ir malonu“, – pabrėžia chirurgas.
Kam ir kada rekomenduojama ši procedūra?
Gydytojas pažymi, kad dėl skrandžio mažinimo pasikonsultuoti reikėtų pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau kaip 30. Ypač, jeigu žmogus jau turi gretutinių ligų. „Kita vertus, ir nesant gretutinėms ligoms, kai KMI yra virš 30, konsultacija yra būtina. Raginu žmonės kreiptis į specialistus ir pradėti gydyti nutukimą kuo anksčiau, neverta laukti ir auginti svorį. Kuo mažesnis nutukimo laipsnis, tuo lengvesnis ir veiksmingesnis gydymas, tuo mažesnė kitų gretutinių ligų rizika“, – skatina chirurgas.
Norintiesiems pasikonsultuoti dėl šios procedūros:
Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“
Pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas
o.deduchovas@gmail.com
Respublikinė Šiaulių ligoninė
Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis
justas.birutis@gmail.com
