Valstybinės ligonių kasos (VLK) vertinimu, slaugytoja slaugos paslaugą namie per dieną gali suteikti daugiausia 12 pacientų. Daugiau aplakstyti fiziškai neįmanoma. Tačiau, sprendžiant iš popierių, jos užsideda supermeno kostiumą ir daro stebuklus.
„Įsivaizduojate, 50–60 pacientų viena slaugytoja aplanko per dieną, keliolikoje įstaigų čia yra vos ne norma. Rekordas – 260. Nurodoma, kad viena slaugytoja suteikė tiek paslaugų namuose“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Bandoma pasipinigauti“, – konstatavo politikas.
Jis pridūrė, kad iš PSDF biudžeto piktybiškai siurbiamos lėšos už tariamai suteiktas odontologines paslaugas, pavyzdžiui, dantų protezavimą.
Kiek pinigų pasisavina – nežinia
VLK nustatė, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2023 m. neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų.
A.Matulo teigimu, tai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Pernai VLK atliko daugiau nei 9 šimtus patikrinimų.
„Tai sudaro mažiau nei 1 proc. paslaugų. Ligonių kasa neturi daugiau techninių galimybių“, – sakė A.Matulas.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) prezidentė Auristina Garliakienė pastebėjo, kad piktnaudžiauja ne tik privačios, bet ir valstybinės gydymo įstaigos.
„Girdžiu tendenciją, kad už viską, kas yra blogai sveikatos sistemoje, turėtų atsakyti privačios įstaigos. Tarsi tai yra atpirkimo ožys. Manyčiau, kad priežastys yra visiškai ne ten.
Kai buvo kuriama slaugos paslaugų reforma apmokėjimas buvo padidintas nuo 50 iki 100 tūkst. paslaugų. Kažkas labai džiūgavo, bet reikia prisiminti, kad turime ribotą slaugytojų skaičių ir jų nepadaugėjo.
Padidintas paslaugų kiekis sukuria precendentą prirašinėti jų suteikimą, kokiais nori kiekiais (...) Čia reikėtų prokuratūros įsikišimo ir gilesnio panagrinėjimo. Tie tūkstančiai ir milijonai išvirstų į kitus skaičius“, – spėjo A.Gerliakienė.
Pasak A.Matulo, nereikėtų kaltinti ministerijos dėl neva sudarytų prielaidų vogti.
„Pacientų organizacijos prašė, kad nepakanka atvažiuoti vieną kartą per dieną. Todėl paslaugų kiekis buvo padidintas. Tam, kad žmogui būtų patogu, kaip Skandinavijoje, nereikėtų jam gultis į ligoninę.
Bet tai nereiškia, kad reikia pradėti vogti. Jei negali paslaugų suteikti, tai nerašyk, kad pacientui teiki paslaugas. Darbo grafike parašyta, kad tą dieną sesutė nedirba, o gydymo įstaiga apmokėjimui pateikia, kad ji suteikė 200 paslaugų per dieną.
Labai gerai, kad paslaugas plečiame, bet reikia pasakyti, kad jų teikimo mes nesukontroliavome“, – pripažino A.Matulas.
Įstaigos „priverstos“ atsigriebti?
Vilniaus universiteto dėstytoja, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pastebėjo, kad įstaigų piktnaudžiavimas nestebina.
„Įsivaizduokite, einate gatve ir ant žemės randate pamestą piniginę. Pagalvokime apie tai, koks procentas žmonių pasiimtų grynus pinigus, o kiek žmonių pagal piniginėje esančius dokumentus ieškotų jos savininko“, – pavyzdį pateikė Ž.Simonaitytė.
Tačiau ji pridūrė, kad paslaugų įkainiai nėra pakankami, „smarkiai nerealistiški“. Tai liudija ir faktas, kad 70–80 proc. paslaugos kainos sudaro atlygis medikams.
„Reikia ir pastatus išlaikyti, ir medicinines priemones turėti, ir vaistus paslaugai suteikti. Ar tai, kad įkainiai yra per maži ir neverčia elgtis būtent taip, kad bent kažkokią paslaugą, sudvigubinus ar sutrigubinus, būtų įmanoma suteikti“, – svarstė Ž.Simonaitytė.
Išvengė daugiau nei 3 mln. eurų žalos
Gydymo įstaigų patikrinimus vykdžiusi VLK skelbė, kad iš pacientų neteisėtai imamos priemokos už paslaugas, kurias jie turėtų gauti PSDF lėšomis. Tai ypač būdinga teikiant dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.
Pavyzdžiui, Vilniaus TLK veiklos zonoje 2023 m. paslaugų su paciento priemokomis procentinė dalis privačiose gydymo įstaigose teikiant dienos stacionaro paslaugas yra 42 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 0,5 proc.); teikiant dienos chirurgijos paslaugas – 49 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 5,5 proc.), tačiau kai kuriose privačiose gydymo įstaigose viršija ir 90 procentų, kartais siekia net 97 proc.
Pernai, TLK atliekant planines kontrolės procedūras, buvo nustatyta, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigoms, suteikusioms PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, nepagrįstai sumokėjo daugiau nei 39 tūkst. eurų.
Daugiausiai neteisėtų priemokų nustatyta, teikiant dienos chirurgijos paslaugas. Taip pat nepagrįstai pacientai mokėjo, kai buvo teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, stacionarinės paslaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, pervežimo paslaugos ir pan. Ligonių kasos atsako už tai, kad PSDF lėšos, kuriomis sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, vaistinėms – už išduotus kompensuojamuosius vaistus, kitiems ūkio subjektams – už įvairias medicinos priemones ir prietaisus būtų panaudotos teisėtai, skaidriai ir efektyviai.
Todėl kasmet atlieka patikrinimus, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, gydytojai ir vaistininkai laikosi nustatytų reikalavimų, jei jų nesilaiko – nustato neteisėtai panaudotų lėšų sumą, kurią gydymo įstaigos turi grąžinti. Visų gydymo įstaigų sutartyse su TLK yra numatyti įstaigos įsipareigojimai atlyginti PSDF žalą, jei tokia buvo padaryta.
Nuolat vykdoma ūkio subjektų stebėsena ir galimų pažeidimų prevencija duoda gerų rezultatų – dėl nuoseklaus ligonių kasų vykdomo gydymo įstaigų, vaistinių, optikų ir kitų ūkio subjektų konsultavimo bei jų veiklos stebėsenos pernai buvo išvengta daugiau nei 3 mln. eurų žalos PSDF, tačiau su turimomis priemonėmis ne visada pasiekiamas norimas efektas. Matydama kasmet augantį neatitikčių ir pažeidimų kiekį, VLK pasisako už teisinio reglamentavimo tobulinimą.
