„Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų savo sveikatos priežiūros reikalus rinkosi spręsti vieną ar daugiau kartų apsilankydami privačiose medicinos paslaugų teikimo vietose ir klinikose. Tai gana aiškus signalas, kad gana didelės gyventojų dalies poreikių gali netenkinti ilgas vizito pas medikus laukimo laikas ar reikiamų specialistų pasiekiamumas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose“, − sako Audrius Zinevičius, apklausą užsakiusio „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas.
Remiantis tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo mėnesio, 64 proc. respondentų privačiose įstaigose lankėsi pas gydytojus specialistus, o beveik 50 proc. atliko įvairius reikalingus tyrimus.
Apie 20 proc. respondentų į privačias sveikatos priežiūras įstaigas kreipėsi profilaktiniais ir reabilitaciniais tikslais bei norėdami pasiskiepyti. Dar 16 proc. nurodo, kad jų vizito priežastis buvo skubi pagalba susirgus, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak A. Zinevičiaus, į privačias sveikatos priežiūros įstaigas dažniau kreipėsi aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Per metus jose rečiau arba iš viso nesilankė jaunesnio amžiaus (18–25 m.) grupės atstovai, žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių ir vidutinių pajamų tyrimo dalyviai.
„Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose mūsų šalyje išaugo dėl kelių veiksnių. Visų pirma, tokių paslaugų pasiūla nuolat auga, todėl didėja ir konkurencija. O kylant bendram gyventojų pajamų lygiui, privačios medicinos paslaugos tampa prieinamos vis didesnei daliai gyventojų“, − komentuoja A.Zinevičius.
Pasak draudimo eksperto, daugėja ir darbuotojų, turinčių galimybę naudotis darbdavio suteikiamu privačiu sveikatos draudimu, kaip papildoma nauda. Be to, auga ir gyventojų dalis, kurie nusprendžia patys įsigyti asmens sveikatos draudimo paslaugą.
Ši draudimo rūšis suteikia galimybę patogiau pasirūpinti savo sveikata, gauti kokybiškas gydymo paslaugas, apsilankyti pas norimą specialistą, atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ar reabilitaciją, pirkti vaistus ir medicinos priemones, lankytis pas odontologą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje apžvalgoje „Lietuva: 2023 m. sveikatos būklės šalyje“ atkreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje.
Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius.
Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą dėl kreipimosi į privačias gydymo įstaigas š.m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.
