Kartais žmonės pyksta, kad atskubėję į ligoninę nėra gydytojo apžiūrimi iš karto, tenka palaukti. Medikė pabrėžia, kad skubi medicinos pagalba teikiama remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Pagal ją pacientai skirstomi į 4 skubios pagalbos kategorijas. Nuo būklės rimtumo priklauso, kaip greitai gydytojas priims ligonį. Papildoma našta – po šeimos gydytojo darbo valandų į ligoninę atvykstantys pacientai, kuriems skubi pagalba apskritai nereikalinga.
„Žmogui kažką suskaudo, jis važiuoja į Priėmimo skyrių ir galvoja, kad neliks bėdų. Bet Priėmimo skyriai negali išspręsti visų problemų, nes čia teikiama tik skubi pagalba“, – akcentavo D.Černiauskienė.
Ji įsitikinusi, kad užkirsti kelią konfliktui padeda elementari komunikacija. Jei pacientui paaiškinama, kodėl ir kiek jis turės laukti, bėdų įprastai nekyla. Deja, ne visi žmonės supratingi.
„Su emocijomis – visko būna. Ligoninės administracija organizuoja streso valdymo mokymus. Medikai stengiasi konfliktus išspręsti taikiai, bet mes nesame tobuli ir neįmanoma, kad visi pacientai liktų 100 proc. patenkinti“, – pripažino D.Černiauskienė.
Skubi pagalba reikalinga ne visiems
Iš Plungės kilusi D.Černiauskienė pasakoja, kad mokykloje ją domino biologijos srities mokslai, tad posūkis į mediciną buvo natūralus. Šeimos gydytojo rezidentūros studijas Vilniuje baigusi medikė į Klaipėdą persikraustė dėl šeimos.
Uostamiestyje nustatyta, kad antradieniais ir šeštadieniais pacientai, kuriems prireikia skubios pagalbos, plūsta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Tačiau patirtis rodo, kad ne visi gyventojai suvokia skubios medicinos pagalbos funkciją.
„Kreipiasi žmogus, kuris karščiuoja pirmą parą arba prieš 2–3 dienas patyrė traumą ir galop nusprendžia pasirodyti daktarui. Ne visi supranta, kad skubi trauma yra iki 48 valandų, o praėjus šiam laikui reikia kreiptis ambulatorinės paslaugos.
Kosulys be papildomų simptomų, jei nėra dusulio, irgi nėra priskiriamas skubiai pagalbai. Nemažai pacientų kreiptis į medikus paskatina nerimas, jie paprasčiausiai nežino su kuo pasitarti“, – pastebėjo D.Černiauskienė.
Klaipėdoje Priėmimo skyriuje per parą įprastai apsilanko apie 200 pacientų. Itin sunkios būklės, sunkiai kvėpuojantys ar stipriai apsinuodiję žmonės nedelsiant vežami pas gydytoją.
Tačiau didelę dalį ligonių galima priskirti trečiai skubos kategorijai. Dažnai tai būna pacientai su aukštu kraujospūdžiu ir lydinčiomis komplikacijomis.
„Bet jei pakilęs kraujospūdis yra vienintelis simptomas, tai nepriklauso skubios medicinos kategorijai. Registratūros darbuotojams tenka vykdyti švietėjišką veiklą, paaiškinti žmonėms galiojančias tvarkas“, – sakė D.Černiauskienė.
Pasveikęs žmogus – didžiausias atpildas medikui
Ji pasakojo, kad Priėmimo skyriuje bendradarbiauja plati specialistų komanda. Įsitraukia ir chirurgai, urologai, ginekologai, tad yra visos galimybės atlikti išsamius ir tikslius paciento sveikatos tyrimus, nustatyti ligą.
„Daliai besikreipiančiųjų paskiriamas ambulatorinis gydymas ir jie išleidžiami namo, o kiti guldomi į ligoninę. Trečia pacientų grupė – tie, kuriems skiriamas stebėjimas, trunkantis iki vienos paros“, – paaiškino D.Černiauskienė.
Budėjimai ilgi ir įtempti, o pacientai ne visada mandagūs – kas medikus motyvuoja darbui skubios pagalbos skyriuje? Pasak gydytojos, pastangas vainikuoja greitas rezultatas.
„Žmogus atvyksta dėl ūmios būklės, kurią neretai bent iš dalies išsprendžiame Priėmimo skyriuje. Pacientą kamuoja stiprūs skausmai, traukuliai, o tu pamatai, kaip tavo dėka jam pagerėja“, – pasakojo D.Černiauskienė.
Gydytojai pažįstama ir mirtis – ne visus pacientus pavyksta atgaivinti.
„Su laiku išmokstame tai priimti. Padeda pokalbis su kolegomis, atvejo aptarimas. Supranti, kad privalai nubrėžti tam tikrą ribą, priimti, kad tavo darbe bus tokių nutikimų, bet stengiesi žmonėms padėti, kaip įmanoma geriau“, – sakė D.Černiauskienė.
Paros trukmės budėjimas išsunkia fiziškai ir emociškai. Vieni krenta tiesiai į lovą, o kiti negali sudėti bluosto dieną ir miegą palieka vakarui. Kiekvienas medikas turi savų būdų, kaip atgauti jėgas.
„Mano laisvalaikis – pasivažinėjimai dviračiu, kelionės su šeima, pasivaikščiojimai prie jūros ar kitur gamtoje“, – pasakojo D.Černiauskienė.
Naujienų portalas lrytas.lt jau antrus metus rengia projektą „Ačiū medikams“, kurį lydintis publikacijų ciklas supažindina su pacientų bėdoms jautriais sveikatos priežiūros specialistais.
