Daugiau nei prieš 60 metų vakcinų nebuvo ir vaikai Lietuvoje nesiskiepijo, bet ligoninės darbo turėjo.
„Tuo metu sergamumas tymais, raudoniuke buvo skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių atvejų kiekvienais metais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Pradėjus skiepijimus, buvo pasiektas labai neblogas rezultatas, fiksuoti tik pavieniai sergantieji. Tačiau skiepijimo procesas negali būti pertraukiamas. Jei atsiranda visuomenės dalis, kuri pradeda nebetikėti skiepais, susiformuoja infekcijoms imli dalis.
Dabartiniu metu tėvai ir globėjai sako: „Jeigu nėra ligos, kodėl mes turime skiepyti vaikus?“ Bet nėra pasakymo, kad būtent skiepų pagalba jos buvo suvaldytos“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
Kokliušo, tymų, raudonukės ir kitų „atgimimas“ pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Tačiau infekcinių ligų keliamo pavojaus sveikatai tėvai tinkamai neįvertina, pastebėjo vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė. Ji socialiniuose tinkluose mato skelbimus apie „vėjaraupių vakarėlius“, kai susirgusio vaiko tėvai kviečia kitus tyčia apkrėsti savo atžalas šia liga.
„Tai yra vaiko teisių pažeidimas. Vėjaraupiai pastaraisiais metais būna labai komplikuoti ir labai sunkiai pasiduoda gydymui. Kartais tėvų elgesys būna nesuvokiamas“, – sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Be skiepo – kaip be saugos diržo
Pasak D.Razmuvienės, tėvai pernelyg sureikšmina galimas ir tariamas skiepų šalutines reakcijas. Jie taip pat nepagrįstai abejoja vakcinų veiksmingumu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas priminė į Nacionalinį imunoprofilaktikos kalendorių įtrauktos vakcinos sukurtos prieš 30–40 metų. Tad duomenų apie šalutinius poveikius netrūksta ir nustatytos nepageidaujamos reakcijos – ypač retos.
Taip vadinamos „vaikystės infekcijos“ plinta ypatingai lengvai. Vienas sergantysis gali užkrėsti 17 kitų.
„Dabartiniai tėvai, imkime 30–40 metų amžiaus žmonių grupė, vaikystėje buvo paskiepyti. Jei asmuo yra gimęs kokiais 1995 m., pats turi mažamečių vaikų yra 1 proc., kad jis pats nėra paskiepytas ir 99 proc., kad yra paskiepytas.
Tas apsaugotas žmogus dabar priima sprendimą, kad jo vaikai nebūtų apsaugoti. Analogija būtų tokia: įsėdu į automobilį, pats užsisegu saugos diržą, kuris yra individuali apsaugos priemonė, o mažamečiam vaikui nesegu diržo.
Visuomenės nuomonė apie tokį asmenį būtų labai neigiama. Tuo metu apie neskiepijančius tėvus (...) nuomonė nėra tokia kategoriška“, – dėstė P.Gradeckas.
3 mirtys nuo kokliušo
Specialistai pabrėžia – jokie skiepai nėra privalomi. D.Razmuvienė nemano, kad šią nuostatą reikėtų keisti, nes visuomenė į tokį sprendimą reaguotų neigiamai. Patirtis rodo, kad žmonių nuomonę efektyviau keičia ligų protrūkiai.
Pavyzdžiui, po tymų protrūkio 2019 m. per 8 mėnesius pasiskiepijo 45 kartus daugiau asmenų.
„Tada visuomenė sujuda, – pastebėjo D.Razmuvienė. Bet aš sakau, kad nereikia laukti bėdos, verčiau investuoti į profilaktiką. Deja, pas mus šita kultūra dar nėra labai gaji.“
Pasak epidemiologės, jei visuomenė „nesujudės“ dėl pandeminiu laikotarpiu praleistų skiepijimų nuo tymų ir kokliušo, gali kilti panašus protrūkis, kokį Lietuvą matė 2019 m.
Mūsų šalyje šiemet fiksuota 20 tymų ir 32 kokliušo atvejai. Tai – ženkliai daugiau nei pernai per visus metus.
„Per skubaus įspėjimo sistemą buvo pranešta, kad Prahoje yra 3 mirties nuo kokliušo atvejai“, – sakė D.Razmuvienė ir pridūrė, kad artėjantis atostogų sezonas didina įvežtinių infekcijų atvejų riziką.
Epidemiologė skundėsi, kad nors gyventojai ir raginami paskiepyti savo atžalas, Lietuvoje nėra pastebimas joks suaktyvėjimas.
14 vakcinų – ar ne per daug?
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė paaiškino, kad šiais laikais medikai ženkliai daugiau dėmesio skiria ligų profilaktikai.
„Vakcinos yra išrastos tam, kad vaikai nesirgtų, neturėtų komplikacijų, tos ligos nelemtų kitų lėtinių ligų atsiradimo“, – sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Medikės nuomone, gydytojas, kuriuo tėvai pasitiki, privalo pasikalbėti su tėvais apie vakcinas ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus.
„Kai nuoširdžiai pasikalbame, tie abejojantys tėvai priima sprendimą skiepyti, nes pasitiki ir daktaru, ir jo pateikiama informacija.
Tie, kurie yra griežtai nusistatę prieš vakcinas, matome net agresyviai puola daktarą – mes jų neperkalbėsime. Bet jei ateina abejojantys, mūsų darbas yra skirti jiems dėmesio ir paaiškinti realią situaciją“, – pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Pašnekovė išreiškė apgailestavimą, kad dalis gydytojų nuleidžia rankas ir neužsiima tėvų šviečiamąja veikla.
Lietuvoje vaikai skiepijami nuo 14 ligų. Kartais medikai išgirsta, kad tai labai didelis skaičius.
„Iš tiesų, kai vaikas gimsta, jis patenka į įvairiausių mikrobų pasaulį. Ir pasiskiepijama tik nuo 14 ligų (...) t.y. tik nuo tų, nuo kurių vaikas gali neišgyventi arba turėti didžiules komplikacijas.
Esu už skiepus, nes matyti sergantį vaiką ir negalėti jam padėti yra pats sunkiausias dalykas tiek tėvams, tiek daktarams.
Kokliušas nėra taip lengvai gydomas. Kartais tenka sakyti: „Nepykite, jūs patys pasirinkote neskiepyti. Darysime viską, kad vaikas pasiveiktų, bet belieka tik melstis“, – įspėjo I.Plėštytė-Būtienė.
