– Gydytojau, koks galėtų būti supaprastintas ritmo sutrikimų apibrėžimas ir kokie ritmo sutrikimai dažniausiai pasitaiko klinikinėje praktikoje?
– Širdies ritmo sutrikimai, kai padažnėja širdies susitraukimų dažnis (kuris yra didesnis nei 100 k/min), yra vadinami tachiaritmijomis. Jos gali būti skirstomos į prieširdžių virpėjimus/plazdėjimus, supraventrikulines ir skilvelines tachikardijas. Tachikardija, arba kitaip, dažna širdies veikla, gali būti laikoma ir normaliu organizmo atsaku į stresą, fizinę veiklą ar sergant kitomis ligomis.
Kiti širdies ritmo sutrikimai, kuriems būdinga reta širdies veikla, vadinami bradiaritmijomis (kai širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 60 k/min). Jos gali būti skirstomos į sinusinio mazgo disfunciją (kai sutrinka sinusinio mazgo, t.y. natūralus širdies elektrostimuliatoriaus, veikla) ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimus (kai sutrinka širdies elektrinio impulso sklidimas iš prieširdžių į skilvelius).
Širdies ritmo sutrikimų paplitimą nustatyti sunku, nes jie gali būti sunkiai aptinkami dėl staigios pradžios ir pabaigos. Skaičiuojama, kad bendrojoje populiacijoje jų gali būti nuo 1,5 iki 5 procentų, iš kurių dažniausias ritmo sutrikimas yra prieširdžių virpėjimas.
– Ar didėja visuomenės sergamumas širdies ritmo sutrikimais?
– Remiantis 2020 metų duomenimis, 50 milijonų pasaulio gyventojų serga prieširdžių virpėjimu. 1,5–2 procentai Europos suaugusiųjų serga prieširdžių virpėjimu. Prognozuojama, kad iki 2060-jų beveik kas dešimtas vyresnis nei 65 metų asmuo sirgs šia liga, tai galėtų būti siejama su ilgėjančia gyvenimo trukme ir gerėjančia diagnostika. Skaičiuojama, kad bendrai rizika gyvenime susirgti prieširdžių virpėjimu yra 1 iš 3, rizika didėja nuo vidutinio amžiaus.
– Kokie rizikos veiksniai gali paskatinti prieširdžių virpėjimą?
– Dažniausiai prieširdžių virpėjimas nustatomas pacientams, kurie serga arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, širdies vožtuvų ligomis, nutukimu, cukriniu diabetu ar inkstų funkcijos nepakankamumu, taip pat prieširdžių virpėjimą gali provokuoti alkoholio vartojimas, rūkymas, skydliaukės ligos, obstrukcinė miego apnėja. Šios ligos gali nulemti prieširdžių padidėjimą, jų sandaros pakitimą ir taip sutrikdyti normalaus širdies elektrinio impulso sklidimą ir naujų patologinių ritmo židinių atsiradimą.
– Kokie simptomai perspėja apie prieširdžių virpėjimą ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
– Prieširdžių virpėjimo simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi. Vieni gali nejausti jokių simptomų, o kitiems jie gali būti ryškūs ir labai sutrikdyti kasdieninę veiklą. Dažniausiai jaučiamas dažnas, neritmiškas širdies plakimas, nuovargis, silpnumas, mažesnis fizinio krūvio toleravimas, dusulys, galvos svaigimas, diskomfortas krūtinėje. Įtarti, jog sutriko širdies ritmas, gali padėti savo savijautos sekimas, pulso apčiuopa ar išmanieji įrenginiai, kurie registruoja elektrokardiogramą (EKG). Jei yra jaučiami minėti simptomai, reikėtų atlikti elektrokardiogramą (EKG) gydymo įstaigoje.
– Kaip prieširdžių virpėjimas veikia širdies ritmą ir bendrą širdies funkciją?
– Prieširdžių virpėjimas pasižymi visiškai neritmiška širdies veikla. Prieširdžių virpėjimo atveju elektrinis impulsas kyla ne sinusiniame mazge (kaip turėtų būti normos atveju), bet daugybėje židinių prieširdžiuose arba plaučių venose, tai lemia neritmišką ir dažną širdies veiklą. Užsitęsusi dažna širdies veikla skatina progresuoti širdies nepakankamumą.
– Kokius pavojus sukelia prieširdžių virpėjimas?
– Prieširdžių virpėjimas gali sąlygoti trombų arba krešulių susidarymą širdyje ir taip sukelti galvos smegenų insultą bei inkstų, žarnyno, galūnių arterijų užsikimšimą. Taip pat prieširdžių virpėjimas gali sukelti širdies nepakankamumą. Prieširdžių virpėjimas blogina gyvenimo kokybę, didina riziką būti hospitalizuotiems į ligoninę, jis sąlygoja didesnę riziką išsivysti demencijai, depresijai. Dėl prieširdžių virpėjimo sukeltų ligų 1,5–3,5 karto padidėja mirštamumo rizika.
– Kokie yra galimi diagnostikos ir gydymo būdai?
– Tiksliausias prieširdžių virpėjimo diagnostikos būdas yra įprastinė elektrokardiograma, jei nepavyksta ja dokumentuoti prieširdžio virpėjimo, tada rekomenduojama atlikti paros ar kelių parų EKG registravimą – Holterio stebėseną.
Kalbant apie gydymą, gydytojas įvertina paciento riziką sirgti insultu ir kitus aspektus, tuomet paskiria kraują skystinantį vaistą – antikoaguliantą, kuris veikia kaip apsauga nuo trombų ar krešulių susidarymo ir jų sąlygoto insulto. Pagal insulto riziką gydytojas sprendžia kokiam laikui skirti kraują skystinantį vaistą – antikoaguliantą. Taip pat gydytojas paskiria vaistus, kurie retina pulsą tam, kad širdis neplaktų per greitai, bei antiaritminius vaistus, kurie padeda palaikyti normalų ritmą ar lengviau jį grąžinti.
Normalaus ritmo grąžinimas atliekamas skiriant antiaritminius vaistus arba elektros srovę – elektrinė kardioversija („elektrošokas“ – atliekama tik ligoninėje intraveninėje nejautroje). Prieširdžių virpėjimų gydymui gali būti taikomi intervenciniai metodai – kateterinė abliacija, plaučių venų izoliacija.
– Ar gyvensenos pokyčiai gali padėti išvengti ir/ar valdyti prieširdžių virpėjimą?
– Dažniausiai pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu, kartu turi šią ligą nulėmusių rizikos veiksnių ir lydinčių ligų. Nepaprastai svarbu yra lydinčių ligų ir rizikos veiksnių kontrolė siekiant išvengti prieširdžių virpėjimo ar suretinti jo pasikartojimus. Svarbi gyvensenos korekcija: normalaus kūno svorio palaikymas, svorio metimas nutukusiems, alkoholio ribojimas ir atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas. Taip pat labai svarbi gretutinių ligų kontrolė: padidinto kraujo spaudimo gydymas (mažina prieširdžių virpėjimo pasikartojimo ir išsivystymo riziką bei insulto ir kraujavimo riziką), širdies nepakankamumo, vainikinių arterijų ligos, cukrinio diabeto gydymas, miego apnėjos diagnostika ir gydymas.
Svarbu prisiminti, kad laiku atliekama širdies ritmo sutrikimų diagnostika ir gydymas gali turėti lemiamą įtaką sveikatos būsenai ir gyvenimo kokybei. Taigi, jei pastebite bet kokius simptomus ar rizikos veiksnius, susijusius su širdies ritmo sutrikimais, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Išlaikykite sveiką gyvensenos būdą ir dėmesingai stebėkite savo širdies sveikatą, kad galėtumėte mėgautis visaverčiu gyvenimu.
