– Kiek dirbtinio intelekto yra odontologijoje?
– Dirbtinio intelekto yra odontologijoje jau nemažai. Galbūt tik kalbėti apie praktinį pritaikymą dar ankstoka, tam yra tam tikros ribos. Tačiau tiek odontologai, tiek mokslininkai kuria dirbtinio intelekto sistemas bei metodus, skirtus odontologijai. Kaip paprasčiausią pavyzdį, kur dirbtinis intelektas galėtų būti panaudotas, galima pateikti vaizdų analizę. Kažkodėl daugelis dirbtinį intelektą įsivaizduoja tik kaip pokalbių robotus. O vaizdai nuo odontologijos yra neatsiejama. Mums dažnai pas odontologus daro panoraminę rentgeno nuotrauką, o čia gali stipriai pagelbėti dirbtinio intelekto metodai. Ne tik odontologams. Ir pacientams gali būti lengviau suprasti, kad vaizduojama toje nuotraukoje. Tai leistų pacientams suteikti daugiau informacijos.
Dirbtinis intelektas galėtų būti naudojamas ir personalizuotam gydymui, kas medicinoje yra viena svarbiausių sričių. Taip pat galėtų būti panaudoti ir visiems gerai žinomi pokalbių robotai. Dažnam nutinka taip, kad pradeda skaudėti dantį savaitgalį, kai odontologijos klinikos nedirba. Dirbtinio intelekto programėlė galėtų duoti patarimų, ką būtų galima pacientui padaryti dėl kilusios situacijos namuose ir taip išlaukti vizito pas specialistą.
– Ar tai nebūtų lyg savigyda?
– Tikrai yra savigydos grėsmė, gal netgi labiau riba tarp prasmingo technologijos panaudojimo ir savigydos. Jau ir dabar yra tokių išmaniųjų programėlių, kurios leidžia nufotografuoti dantis ir parodo, kuriuose iš jų yra kokių nors pažeidimų. Tad žmones reikėtų informuoti, kad nereikia visiškai pasitikėti tokia technologija, kuri leidžia nustatyti pažeidimus pačiam ar pritaikyti kažkokius skausmo malšinimo metodus. Pagrindinius sprendimus turi priimti gydytojas. Dirbtinis intelektas gali būti tik patarėjas, tačiau ne sprendimo priėmėjas.
– O ar jau yra realiai naudojamas dirbtinis intelektas odontologijoje?
– Tikrai naudojamas. Nesu visiškai tikra, kiek plačiai tai naudojama Lietuvoje, bet apie jo naudojimą užsienyje yra nemažai medžiagos net ir moksliniuose straipsniuose. Tad tai jau tampa realybe. Tai, aišku, priklauso ir nuo klinikų, nes rimti dirbtinio intelekto įrankiai gan brangiai kainuoja. Tad kiekviena klinika įsivertina, ar prasminga pirkti dirbtinio intelekto sistemas. Kitas dalykas: odontologijoje dirbtinis intelektas lėčiau pritaikomas, nes licencijavimo procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis, nes visos naujos sistemos ir įrankiai turi būti patikrinti ir taikomi saugiai, be jokio pavojaus pacientams.
– Ar tokios technologijos reikalingos?
– Argumentai „už“ yra gerokai svaresni. Jie taip pat ir pagrįsti moksliniais tyrimais. O baimes ir rizikas galima valdyti. Europoje taip pat ruošiamas dirbtinio intelekto aktas, kuriame numatyta, kad ypač medicinoje pacientas turi būti supažindintas, kokią funkciją procedūros metu atlieka dirbtinis intelektas ir kokie rezultatai gaunami. Tai turi būti pateikta pacientui suprantama forma. Netgi yra tokia sąvoka – paaiškinamasis dirbtinis intelektas.
Mokslininkė taip pat papasakojo, kaip greitai dirbtinis intelektas mokosi, kokia jo ateitis Lietuvos odontologijoje ir ar pati pasitikėtų dirbtiniu intelektu vizito pas odontologą metu. Kviečiame žiūrėti visą „Odontologai pataria“ laidą: https://youtu.be/VxV8sSmQY9A
