Tragiški pusantrų metų: Ričardui į akis liejosi kraujas ir ištiko koma – viską aukštyn kojom apvertė vienas skambutis

„Džiugina faktas, kad stebimas potencialių ir efektyvių donorų skaičiaus augimas, o tai yra susiję su augančiu transplantacijų skaičiumi, – sako VUL Santaros klinikų direktorė medicinai doc. Donata Ringaitienė. – Visų rūšių transplantacijoms atlikti reikalinga infrastruktūra ir daugiadalykė komanda, kuri Santaros klinikose yra suburta: visi pacientai po transplantacijų yra gydomi Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro skyriuose, donoro ir recipiento poros organų suderinamumą tiria Laboratorinės medicinos centro, klinikinės imunologijos ir kraujo perpylimo laboratorijos specialistai, prieš ir po transplantacijų pacientus gydo bei jų sveikatos būklę stebi gydytojai specialistai – kardiologai, nefrologai, gastroenterologai, akių ligų gydytojai, urologai. Pastarieji sudaro ir chirurgų transplantologų komandą. Pacientais rūpinasi didelis slaugytojų ir jų padėjėjų būrys.“

Išskirtinė – kasos-inksto komplekso – transplantacija buvo atlikta 34 metų Ričardui Liebui iš Kretingos. Jis labiau tikėjosi inksto transplantacijos, o kad kartu ir kasą persodins, net negalvojo: „Jei per metus atliekama viena tokia transplantacija arba net rečiau, tai net negalvojau, kad būtent man pasiseks,“ – sako pacientas Ričardas, cukriniu diabetu sergantis nuo vaikystės ir turintis 28 metų ligos stažą.

Į klausimą, kaip apibūdintų gyvenimą su neveikiančiais inkstais ir kasa, Ričardas atsako, kad neigiamų pojūčių galybė: „Cukraus kiekis šokinėja, siaubingai troškina, o inkstams neveikiant gert negali... Į dializes ateidavau su 4–5 litrų skysčių pertekliumi, visiškai nebūdavo jėgų. Dar vargino aukštas kraujospūdis, kuris kildavo iki 240 mmHg ir su juo susijusios komplikacijos – išsiliejęs kraujas į akis, dėl to reikėjo varginančių procedūrų šioms komplikacijoms gydyti. Ir komą esu patyręs, ir plaučių uždegimą. Pusantrų metų, kai nebeveikė inkstai, buvo tiesiog tragiški.“

Ankstų rytą sulaukęs skambučio ir kvietimo atvykti transplantacijai, Ričardas skubiai išvyko į VUL Santaros klinikas. Laukdamas tyrimų atsakymų ir galutinio sprendimo, ar bus galima atlikti transplantaciją, Ričardas nerimavo: „Labai apsidžiaugiau išgirdęs, kad transplantuos. Nebijojau – gydytojais pasitikiu, dėl to ir vežamas į operacinę šypsojausi. Esu optimistas, galvojau, kad viskas bus gerai.“

Po transplantacijos gyvenimas pasikeitė: „Daug valgau, sportuoju ir stiprėju. Iki inkstų ligos dirbau užsienyje metalinių laivų korpusų surinkėju – sunkų fizinį darbą. Galbūt tokio darbo dirbti jau nesiryšiu, bet tikrai nesėdėsiu rankų sudėjęs ir darbuosiuos. Norėčiau perduoti nuoširdų padėkos žodį donoro artimiesiems – jei išgelbėjo mane. Visų savų – giminių ir bičiulių – paprašiau pasirašyti donoro korteles, nes sergančių tokių kaip aš yra šimtai,“ – sako kasos inksto komplekso transplantacijos sulaukęs Ričardas.

Kasdien gydydami ligoninės pacientus transplantacijas atliekantys medikai atsiradus donorui yra pasirengę ilgam darbui operacinėse – pirmiausia paimdami donoro organus, tada juos transplantuodami: „Visų pacientų, laukiančių vieno organo ir simultaninių transplantacijų (kai transplantuojami keli organai), sveikatos būklę visą laiką stebi būrys skirtingų specialistų, kai kuriuos pacientus – ilgą laiką, – sako Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys. – Atsiradus donoriniams organams iškart prasideda transplantacijos procesas, kuriame dalyvaujanti transplantacijos komanda dirba per daugelį metų iki menkiausių detalių sustyguotą darbą. Reikėtų paminėti, kad perfuzinių mašinų naudojimas padeda išlaikyti inkstus geresnės kokybės bei prisideda prie transplantacijų sėkmės.“

Nuo 2023 metų liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojus naujam donorystės įsakymui, Santaros klinikose veiklą pradėjo Vilniaus – Panevėžio regiono donorystės paslaugų koordinavimo poskyris (RDPKP), kuriame šiuo metu dirba 9 donorystės paslaugų koordinatoriai gydytojai anesteziologai – reanimatologai ir šios specialybės vyresnieji gydytojai rezidentai, išklausę specialius mokymus.

Pagrindinės koordinatorių funkcijos – teikti konsultacinę pagalbą 11 donorystės veikloje dalyvaujančių ligoninių intensyviosios terapijos skyrių gydytojams, organizuoti pokalbį su potencialaus suaugusio donoro artimaisiais dėl jo audinių ir organų dovanojimo, atlikti aktyvią numanomų donorų paiešką regione. Darbas vyksta kasdien 7 dienas per savaitę darbo valandomis.

„Tipiška donorystės koordinatoriaus diena pradedama rytiniais skambučiais į visų donorystės veikloje dalyvaujančių regiono ligoninių intensyviosios terapijos skyrius, siekiant išsiaiškinti, ar yra numanomų donorų ir kokia pagalba šiuo metu reikalinga, – pasakoja Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Regiono donorystės paslaugų koordinavimo poskyrio gydytoja anesteziologė reanimatologė Indrė Lapinskienė. – Kiekvienas atvejis individualus, jis aptariamas su ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus gydytoju anesteziologu reanimatologu, drauge nusprendžiama, ar koordinatoriui atvykti į vietą, ar donorystės procesą koordinuoti nuotoliniu būdu. Veiksmai derinami ir su Nacionaliniu transplantacijos biuru.“

Nors poskyris veikia dar tik pusmetį, stebimas noras gilinti žinias donorystės klausimais – donoro paruošimo/išlaikymo, specifinių medikamentų skyrimo: „Jaučiame poreikį drauge aptarti įvairias klinikines situacijas ar tiesiog budėjimo metu sulaukti „papildomų rankų“, – sako Donorystės paslaugų koordinatorė gydytoja anesteziologė reanimatologė I. Lapinskienė. – Dabar galime daugiau laiko ir dėmesio skirti pokalbiui su potencialaus donoro artimaisiais.“

Donorystės paslaugų koordinatoriai tvarko su donoryste susijusią dokumentaciją, organizuoja nuotolinius susitikimus, aptarimus ir mokymus.

Transplantacija laikoma moderniausiu gydymo būdu ir tokią galimybę pacientams suteikia sutelktos medikų bei visuomenės pastangos – aukščiausios kvalifikacijos medikų komanda ir visuomenės sutikimas donorystei. Transplantacijos laukiančio paciento gydymas ir paruošimas transplantacijai, pati transplantacija ir gydymas po jos – didelis bendras komandinis daugelio sričių specialistų darbas, suteikiantis viltį pasveikti šimtams pacientų.

Organų donorystė galima sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui (neplakančios širdies donorystės atveju). Organus gyvybingus padeda išlaikyti medicininės priemonės. Viena iš jų – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (ECMO) sistemos prijungimas, kai organų kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi užtikrinamas aparatu.

Neplakančios širdies donorystės procesui be specialių technologijų reikia daugiadalykės kvalifikuotos komandos, galinčios susirinkti prie mirusiojo per keliolika minučių ir budinčios 24/7 režimu, didelių žmogiškųjų resursų – gydytojų anesteziologų-reanimatologų, urologų, pilvo chirurgų, nefrologų, intervencinių radiologų, laboratorinės medicinos specialistų. Neplakančios širdies donorų ruošimas – tai visai komandai didelių iššūkių sukeliantis procesas, tačiau būtent šie donorai gali išauginti organų transplantacijos statistiką, sumažinsiančią transplantacijų laukiančiųjų eiles.

Pažengusiu širdies nepakankamumu arba kitaip nepagydomomis širdies ydomis sergantiems pacientams 2023 metais atliktos 8 širdies transplantacijos: 7 širdys transplantuotos suaugusiems, o 1 – vaikui. Septyni pacientai toliau gydomi ir jų sveikatos būklę stebi gydytojai kardiologai.

Santaros klinikose – vieninteliame transplantacijos centre Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – atliekamos širdies transplantacijos vaikams, kurios būtinos dėl ankstyvoje vaikystėje arba net ir naujagimiams diagnozuojamos širdies raumens ligos arba dėl sudėtingų kompleksinių širdies ydų, kai medikamentinis gydymas ir kardiochirurginiai metodai nebepadeda.

Vaikams atliekamos širdies transplantacijos išskirtinės ne tik dėl techninių operacijos aspektų, tačiau ir dėl donoro organo parinkimo. Gydytojas kardiochirurgas dr. Karolis Jonas: „Donoro širdis turi būti labai artimo dydžio kaip ir paciento. Suaugusiems stengiamasi parinkti bent 10 kg sunkesnio donoro širdį, o vaikams reikia labai artimos kūno masės donoro širdies – mažesnė dėl „netreniruoto“ raumens nepajėgs aprūpinti krauju didesnio organizmo, o per didelio donoro širdis netilps vaiko krūtinės ląstoje“.

Dr. Vilius Janušauskas sako, jog suaugusiesiems turima šiek tiek daugiau sprendimų dėl širdies nepakankamumo gydymo – tai ilgalaikės mechaninės asistuojančios kraujotakos priemonės, vadinamieji dirbtiniai skilveliai arba dirbtinė širdis. Vaikams tokių ilgalaikių sprendimų nėra ir transplantacija yra vienintelis kelias išgyventi ir pasveikti.

Iš 7 suaugusiems atliktų širdies transplantacijų 6 pacientams jos atliktos po prieš tai buvusių širdies operacijų – po implantuotos dirbtinės širdies. „Pacientai su implantuotais dirbtiniais skilveliais 2–5 metus, o neretai ir ilgiau, gyvena kokybišką gyvenimą. Vienas mūsų pacientas taip gyvena jau aštuntus metus,“ – sako dr. V. Janušauskas. Lietuvoje šių priemonių, kurios padeda sulaukti širdies transplantacijos, daugiausiai implantuojama būtent Santaros klinikose.

Vaikams atliekamų širdies transplantacijų išskirtinumą lemia ir donoro parinkimo ypatumai. „Iki 1 metų amžiaus vaikams dėl imuninės sistemos savybių galima transplantuoti donoro širdį, neatsižvelgiant į donoro-recipiento poros kraujo grupių suderinamumą, t. y. transplantuoti galima ir nesuderinamų kraujo grupių donorų širdis.

Naujagimių ir kūdikių imunitetas nėra tiek išsivystęs, tad gebėjimai atpažinti svetimą pakankamai maži, – aiškina dr. K. Jonas. – Ilgainiui, gyvendamas su svetima širdute, organizmas „susigyvena“ ir palaipsniui išmoksta svetimą organą atpažinti kaip savą: antigenai (genetiškai svetima medžiaga) kūne yra ilgą laiką ir organizmas negamina antikūnų, kurie kovotų su svetimkūniu, t. y. persodinta širdimi. Tai lemia vaikų organizmo plastiškumas, t. y. gebėjimas keistis, atsinaujinti ir prisitaikyti. Medicininėje literatūroje jau nurodoma, kad iki 24 mėn. amžiaus pacientams galima saugiai transplantuoti ir nesuderinamos kraujo grupės donoro širdį.“

Paruošti donorus vaikus yra daug sudėtingiau dėl keleto aspektų: mažo jų skaičiaus, sudėtingo donoro išlaikymo mirus smegenims, didelių gyvybinių resursų ir dėl to ypač sudėtingo smegenų mirties diagnozavimo.

„Transplantacijos procese dalyvauja aukščiausios kvalifikacijos specialistai – chirurgai, anesteziologai-reanimatologai, kardiologai, vaikų intensyviosios terapijos gydytojai, slaugytojai ir kiti specialistai, paruošiantys vaikus transplantacijai. Kad iliustruotume, kokio sudėtingumo tai yra darbas, galima būtų pasakyti: jei suaugusiųjų širdies transplantacija yra skrydis į mėnulį, tai vaikų transplantacija – skrydis už saulės sistemos ribų. Vaikų širdies transplantacijas atlieka labiau specializuoti chirurgai, operacijai reikia kitokių ir labiau specializuotų priemonių bei instrumentų, operacija techniškai sunkesnė dėl fizinio pacientų dydžio.

Santaros klinikų medikai išsiskiria tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių transplantologų: niekas daugiau mūsų šalyje, taip pat kaimynai estai ir latviai vaikams širdžių netransplantuoja, – komentuoja dr. K. Jonas. – Dar vienas svarbus etinis/teisinis aspektas dėl vaikų organų donorystės: sutikimą turi duoti tėvai arba globėjai. Suaugusieji patys gali išreikšti sutikimą ar nesutikimą dovanoti organus po mirties, vaikai savo valios išreikšti negali, kol nesulaukia pilnametystės.“

Pacientė, kuriai pernai atlikta širdies transplantacija, gimė su sunkia įgimta širdies yda, kuri buvo operuota naujagimystėje. Tačiau ydos sukeltas širdies pakenkimas buvo per didelis, todėl šiai pacientei reikėjo širdies transplantacijos, kurios ji laukė daugiau kaip 9 mėnesius. Paruošimas transplantacijai ir jos laukimas buvo didelis iššūkis ligonei, jos tėveliams ir visai medikų komandai: „Kad sulauktų transplantacijos, pacientei reikėjo nuolatinės intraveninės terapijos širdies veiklą stabilizuojančiais medikamentais.

Dėl kraujagyslių būklės ir pacientės fizinių parametrų vaistus suleisti buvo sudėtinga ir čia į komandinį darbą įsiliejo gydytojai intervenciniai radiologai: jie tokio mažo amžiaus pacientei per periferines kraujagysles, kontroliuodami ultragarsu ir rentgenu, kateterį sėkmingai „įvairavo“ į pačią širdutę, kad būtų galima pakankamai ilgą laiką skirti būtinus vaistus.“

Didžiąją savo gyvenimo dalį – daugiau kaip 6 mėnesius – ši pacientė praleido ligoninėje.

Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Ručinskas sako, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų širdies transplantacijų sritis VUL Santaros klinikose yra pasiekusi brandą: „Rezultatai per širdies transplantacijos procese dalyvaujančių kardiochirurgų, kardiologų, anesteziologų-reanimatologų ir kitų specialistų kartų kaitą yra stabiliai geri ir neatsilieka nuo išsivysčiusių šalių širdies transplantacijos centrų.“

2023 metais VUL Santaros klinikose buvo atlikta 16 kepenų transplantacijų, viena iš jų – istorinė Lietuvoje bei Baltijos šalyse: pirmoji kepenų-inksto komplekso transplantacija.

Pasak gydytojo pilvo chirurgo doc. Vitalijaus Sokolovo, pažymėtinas ir kitas unikalus atvejis, kai gimdyvei buvo atlikta skubi netapačių kraujo grupių kepenų transplantacija: „Jaunai moteriai nėštumo pabaigoje išsivystė ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas ir tik atsiradęs donoras bei jo artimųjų sutikimas donorytei išgelbėjo jos gyvybę.“ Trims Lietuvos pacientams donorų kepenys buvo atgabentos iš užsienio. Transplantologai džiaugiasi Santaros klinikose turima hipoterminės oksigenuotos dirbtinės aparatinės kepenų perfuzijos mašina, kuri suteikia galimybę transplantuoti daugiau donorinių kepenų ir taip išgelbėti daugiau gyvybių: „Ši perfuzijos mašina panaudojama siekiant įvertinti vadinamų ribinių donorų kepenų būklę ir jų tinkamumą transplantacijai – dėl vyresnio amžiaus ar kitų ligų sukeltų pakitimų kepenyse.“

2023 metus galima laikyti išskirtiniais dėl atliktų 2 kasos-inksto komplekso transplantacijų. Pastaruosius šešerius metus šių transplantacijų buvo atlikta tik 2 – dėl organų donorų trūkumo ir dėl ypatingų medicininių reikalavimų donorui. Atsiradus tinkamam donorui, pilvo chirurgų ir urologų komanda visada pasirengusi organų kompleksą transplantuoti.

Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus sako, kad galima pasidžiaugti augančiu atliekamų kepenų transplantacijų skaičiumi, gerais kepenų transplantacijų trumpalaikiais ir ilgalaikiais rezultatais: „Juos lemia Santaros klinikose turimos galimybės taikyti inovatyvias mokslu pagrįstas technologijas ir suburta multidisciplininė komanda, kuri yra sėkmingo kepenų transplantacijos proceso pagrindas.“

Iš viso klinikose nuo 2000 m. atliktos 154 kepenų transplantacijos, iš kurių 3 retransplantacijos (pakartotinos) ir 1 gyvo donoro transplantacija.

Apie išskirtinę kepenų transplantaciją gimdyvei išsamiau čia.

44 inksto transplantacijos, iš jų 2 – iš gyvo donoro. „Vienu iš svarbiausių inkstų transplantacijos įvykių laikytume gyvo donoro inksto paėmimo operaciją panaudojant robotinę sistemą, – sako Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas. – Kita svarbi žinia – atliktos 3 kompleksų transplantacijos – 2 kasos inksto ir pirmą kartą atlikta inksto-kepenų komplekso transplantacija.“

Gyvosios donorystės atvejų skaičius jau kelerius metus yra stabilus – tiek pernai, tiek 2022 metais – jų atlikta po 2: „2018 m. atlikome 9, 2021 m. – 7, pastaraisiais metais mažiau, – apie transplantacijų statistiką sako prof. M. Miglinas. – Kai šalis maža, statistikos svyravimai – 2 ar 7 transplantacijos – labai jaučiami. Jei būtų galimybė atlikti 100, tai ir atlikę 90 sakytume, kad skaičiai yra dideli.“

Pernai atliktos 2 kasos-inksto transplantacijos. Nuo 2017 iki 2022 metų atliktos vos 2 šio komplekso persodinimo operacijos. „Taip yra dėl ypač aukštų medicininių kriterijų kasos donorui: vyresnis amžius ar mirties priežastis kasos donorui yra kontraindikacija. O pastaruoju metu dauguma donorų yra vyresni. Esant galimam kasos donorui, tariamasi ir bendras sprendimas priimamas daugiadalykės komandos – kartu su gydytojais pilvo chirurgais, gastroenterologais, nefrologais, urologais.“

Nefrologijos centro vadovas prof. M. Miglinas, apžvelgdamas praėjusių metų statistiką, sako, kad metų pradžia vertė sunerimti, tačiau metų pabaigoje pasiektas beveik kasmetinis transplantacijų vidurkis (kasmet apie 50). Metų pradžioje donorystės procesas buvo sustojęs – balandį atliktos vos kelios transplantacijos. Nuo liepos mėnesio, įvykus struktūriniams pokyčiams, aktyviai dirbama su regiono reanimacijos intensyviosios terapijos skyriais ir rezultatas pasikeitė – metų pabaigoje skaičiai buvo rekordiniai.“

2023 m. atlikta 20 ragenos transplantacijų. Kaip ir bendrojoje chirurgijoje judama link minimaliai invazyvių ir selektyvių operacijų, taip ir akių chirurgijoje: stengiamasi transplantuoti tik tas ragenos dalis, kurios yra pažeistos.

Rageną sudaro penki sluoksniai: viršutinis sluoksnis – epitelis, po juo plonytis Baumano sluoksnis, didžiąją ragenos storio dalį sudaranti stroma ir Descemeto membrana, kuri iš akies vidaus padengta vienu ląstelių sluoksniu – endoteliu. Pastarųjų dviejų sluoksnių bendras storis – apie 8–15 mikrometrų (palyginimui – plauko storis yra 70–100 mikrometrų).

Ragenos endotelio ir Descemeto membranos transplantacijos VUL Santaros klinikose atliekamos nuo 2022 m. „Atliekant selektyvias (atskirų ragenos dalių) transplantacijas, mažėja atmetimo tikimybė, greitėja regos atsikūrimo laikas, geresnis pooperacinis regėjimo aštrumas,“ – sako Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis.

Praėjusiais metais VUL Santaros klinikose pradėta transplantuoti dalis ragenos – vienos ragenos dalys transplantuotos keliems pacientams, pavyko operaciją atlikti net trijose akyse, t. y. ragena buvo padalinta į kelias dalis: „Vienam recipientui buvo persodintas endotelis su Descemeto membrana (esant pažeistiems viršutiniams ragenos sluoksniams), kitam recipientui vienoje akyje buvo atlikta paviršinė pasluoksninė 8 mm skersmens transplantacija, o kitoje akyje – dalinė pasluoksninė transplantacija, persodinant 3x6 mm dydžio ragenos periferinės dalies juostelę uždengiant prakiurusią ragenos opą,“ – sako transplantacijas atlikęs akių ligų gydytojas A. Makselis.

Taip pat 2023 m. atliktos 38 amniono membranos transplantacijos, t. y. specialiai paruošta amniono membrana (vienas iš žmogaus vaisiaus dangalų sluoksnių) panaudojama ragenos opų ar kitų akies paviršiaus ligų geresniam gijimui.

Plačiau apie ragenos endotelio transplantacijas rasite čia. 

Suaugusiesiems iš viso atliktos 192 transplantacijos – 118 autologinių (paties paciento organizmo ląstelės) ir 74 alogeninės (donoro ląstelių) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. „Alogeninių transplantacijų atlikta daugiau nei rekordiniais laikytais ikikarantininiais 2019 metais. Praėjusiais metais, 2023-ųjų gruodį buvo atlikta 3000-toji kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija,“ – sako Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas gydytojas hematologas Igoris Trociukas.

Prieš pusantrų metų pradėtu taikyti pažangios terapijos gydymo metodu (CAR-T ląstelių terapija) genetiškai modifikuotomis paciento imuninėmis ląstelėmis praėjusiais metais gydyti 9 B ląstelių limfoma ir leukemija sergantys pacientai. CAR-T metodui imuninės ląstelės iš paciento kraujotakos surenkamos specialia aparatūra, laboratorijoje modifikuojamos ir sulašinamos pacientui. Visos procedūros – ląstelių surinkimas, modifikavimas, dauginimas ir sulašinimas pacientui – atliekamos VUL Santaros klinikose.

Paskelbta Europos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų ir CAR-T procedūrų statistika rodo, kad Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekamų transplantacijų ir pažangios terapijos procedūrų skaičiais lenkiame kitų išsivysčiusių Europos šalių rodiklius: „Autologinių ir alogeninių transplantacijų statistika tokia pati kaip ir Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Norvegijos, lenkiame Lenkiją, Kroatiją, Austriją, Čekiją, Prancūziją, Ispaniją, o CAR-T procedūrų statistika kaip Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Kroatijoje,“ – sako Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Plačiau apie CAR-T metodą skaitykite čia.

Vaikų onkohematologijos centro vadovė prof. Jelena Rascon reikšmingiausiu praėjusių metų įvykiu laiko transplantacijų skaičių: „Jis didžiausias per visą 21 metų (jos atliekamos nuo 2002 m.) vaikų kaulų čiulpų transplantacijos istoriją – atliktos 29 transplantacijos 25 vaikams – 16 alogeninių ir 13 autologinių transplantacijų.“

Iš 25 vaikų – 12 pacientų sudarė Latvijos piliečiai. „Pirmą kartą gydėme iš Latvijos atvykusius vaikus, sergančius imunodeficitu, nes kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija yra atliekama, kai nėra kito būdo ligai gydyti. Dažniausiai tai yra mirtinos, nebūtinai onkologinės ligos – ne tik kraujo vėžys, bet ir įgimti imunodeficitai, sunkios kraujo ar medžiagų apykaitos ligos gydomos atliekant kaulų čiulpų transplantaciją,“ – aiškina prof. J. Rascon.

Vaikų onkohematologijos centro vadovė džiaugiasi, kad 2023 metais pavyko apibendrinti vaikų kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų pasiekimus ir rezultatus publikacijoje.