Medikė pasigenda dėmesio, jos nuomone, opiausiai sveikatos sistemos problemai – resursų trūkumui.
„Yra keturi banginiai: finansavimas, labai didelis žmogiškųjų išteklių deficitas, trūksta laiko klinikiniam paciento ištyrimui ir žinių, sistemoje nėra normalaus kvalifikacijos kėlimo, koks jis turėtų būti“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ vardijo A.Gerliakienė.
Ekspertai baksnoja, kad Lietuva sveikatos apsaugos sistemai skiria ženkliai mažiau lėšų nei absoliuti dauguma Europos valstybių. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys mano, kad sveikatos priežiūra lieka antrame plane dėl sudėtingos geopolitinės situacijos.
„Šiandien prioritetus reikia skirti karinei gynybai. Šokinėti ir aiškinti, kad reikia 40 proc. padidinti finansavimą (sveikatos sistemai, red. pastaba), kai nesugebi rasti lėšų gynybos klausimams, nėra taip paprasta.
Juolab, kaip politikas, privalau matyti mokytojus, kurie pagal biudžeto apimtis gauna praktiškai tokį pat finansavimą kaip ir medikai. Ten irgi yra didelės duobės ir spragos. Kitos sritys irgi reikalauja savo“, – aiškino radijo laidoje taip pat dalyvavęs L.Slušnys.
Jo teigimu, pagrindinė sveikatos sistemos problema yra specialistų trūkumas, o ateityje medikų stygius tik didės.
Tiesa, pasak L.Slušnio, vienam gydytojui tenkantis šalies gyventojų skaičius, palyginti su Europos valstybėmis, nėra didelis. Praraja atsiveria, kai pažvelgiama į medikų specializaciją.
Gydytoją paruošti trunka 12 metų, todėl medikų poreikį planuoti ir bandyti nuspėti reikia iš anksto. Be to, sąlygomis Lietuvoje nepatenkinti jauni specialistai be kliūčių išvyksta dirbti kitur.
„Kai pasakome, kad rezidentūrą finansuoja valstybė, tu turėsi valstybei atidirbti, jauni žmonės sukyla ir pasako, kad čia yra absurdas. Gydytojai jau išvažiuoja. Jauni medikai kalba 2–3 užsienio kalbomis ir lengvai migruoja iš Lietuvos, jei sąlygos jiems nėra panašios, kokios yra užsienio šalyse.
Yra ta problema, bet negalėčiau sakyti, kad visiškai griūvame“, – sakė L.Slušnys.
Trūksta 90 šeimos gydytojų
A.Gerliakienė pabrėžė, kad Lietuvoje ir užsienyje dirbančių medikų skaičiaus lyginimas – iš piršto laužtas. Anot jos, į statistiką įtraukiami etatų, o ne specialistų kiekiai.
„Žinome, kad mūsų medikai, jog užsidirbtų, dirba ne po vieną etatą. Gaunasi visiškai iškreipti duomenys“, – skundėsi LMS vadovė.
Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu trūksta 90 šeimos gydytojų, o tai reiškia 140 tūkst. pacientų negauna tinkamos priežiūros.
„Mes turime didžiulį trūkumą ir kitų specialistų. Bėda, kad niekada nebuvo strateginio planavimo kiek ir kokių specialistų mums stinga, kur jie yra reikalingi.
Jau trečius metus prašau, kad būtų suskaičiuoti gydomojoje medicinoje dirbantys fiziniai asmenys, nes mes nežinome, kiek iš tikrųjų turime gydytojų ir slaugytojų. Kaip mes galime planuoti sistemos ateitį, jei nežinome turimų resursų?, – retoriškai klausė A.Gerliakienė.
Naujovių nenori medikai?
Ji taip pat pasigedo vadybinių sprendimų. Esą, kur Jungtinėje Karalystėje (JK) užtenka 13 kardiologų, ten Lietuvoje reikia 55, nes JK gydytojai turi pagalbininkus, kurie tvarko popierius ir administracinę naštą nukrauna nuo mediko.
„Reiškia, kad mūsų vadyba sveikatos sistemoje yra visiškai atsilikusi. Tie resursai, kurie būtų panaudojami klinikiniam darbui su pacientu, jie ištaškomi popieriukų pildymui“, – sakė A.Gerliakienė ir paaiškino, kad LMS siūlo rengti naują specialybę – sveikatos paslaugų sekretores.
Tačiau L.Slušnys išreiškė abejonę dėl šios idėjos. Esą Lietuvoje toks darbų pasiskirstymas būtų nepriimtinas patiems gydytojams.
„Mentalitetas yra toks: du trečdaliai turbūt nesutiktų, kad popierius pildytų, jie nepasitikėtų. Problema ne pinigai, o kad esame panikoje „ne taip užpildys, ne taip parašys“. Jeigu reikės patikrinti, ką parašo sekretorė? Tai nėra paprasti dalykai“, – aiškino parlamentaras.
Lietuviai nesirūpina sveikata
Kodėl Lietuvoje pas gydytojus ilgos eilės? Pasak A.Gerliakienės, įtakos turi ir gyventojų būdas – žmonės nesikreipia į medikus profilaktiškai, bet mediko ieško tada, kai sveikata jau rimtai šlubuoja.
„Ta eilė sukuria ir fizinę kančią. Pas gydytoją tada žmogus pakliūna įsiutęs. Sisteminės bėdos grįžta pas medikus – pacientai smurtauja. Daugiau dėmesio reikėtų skirti profilaktikai.
Prevencinėmis programomis, kurias apmoka valstybė, žmonės nesinaudoja iš tingumo, nežinojimo, ar pasitikėjimo sistema – galvoja, kad bus priimti greitai, visos paslaugos bus suteiktos stebukliniu būdu.
Žmonės turėtų suvokti, kad sistemos resursai yra labai riboti ir rūpintis savo sveikata yra jų pareiga (....) Reikia skirti dėmesį judumui, kuris Lietuvoje yra prastas. Žalingų įpročių neatsisakoma, dabar tragiška padėtis su paauglių rūkymu, reanimatologai kalba, kad daug mirčių yra, nes neaišku, ko jauni žmonės prisivartoja.
Sveikatos švietimas irgi yra apgailėtinoje būklėje, į profilaktiką būtų galima investuoti žymiai daugiau“, – vardijo A.Gerliakienė.
