Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, darbdavys privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir atskirose jos vietose. Atsižvelgiant į gaisro mastą, labai tikėtina, kad po pavojingų cheminių medžiagų pasklidimo į darbo aplinką, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos darbo vietose, esančiose netoli gaisro židinio, neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, nes rizika tampa nepriimtina, dėl ko turi būti sustabdyti visi darbai ir evakuoti darbuotojai.
„Įmonės, norinčios atnaujinti savo veiklą minėtoje teritorijoje, privalo atlikti profesinės rizikos vertinimą ir įsitikinti, kad rizika šių įmonių darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį, siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones, kitaip tariant, būtina sumažinti riziką iki priimtino lygio“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Nors profesinės rizikos vertinimo metu esami ar galimi cheminiai rizikos veiksniai yra kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ir kokybiškai įvertinami, darbdaviams būtina išsiaiškinti, ar jų darbo patalpose esanti darbo vietų vėdinimo sistema užtikrina Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 11.1 punkto reikalavimų vykdymą – „uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkanti parametrus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“. Taip pat būtina įvykdyti toliau išvardytus veiksmus.
Pirma, gali tekti surinkti nuolaužas, apdegusius daiktus ir kitas degimo metu susidariusias šiukšles, kurios yra darbo vietose, įmonės teritorijoje, judėjimo keliuose ir t. t. bei išvalyti įmonės teritoriją, kad kuo mažiau papildomų naujų teršalų patektų į darbo patalpas (sugrėbti lapus, pašalinti nereikalingus daiktus (galima druskuotu vandeniu laistyti įmonės teritoriją).
Visus įmonės teritorijoje (lauke) esančius daiktus, su kuriais bus kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) būtina gerai nuplauti su vandeniu.
Antra, šalia gaisro vietos esančių įmonių darbdaviai turi įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir (arba) dulkės.
Jeigu yra nustatoma, kad tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas.
Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris. Taip pat būtina atlikti patalpų priverstinių (mechaninių) ventiliacinių sistemų (angų, šachtų ir t. t.) apžiūrą, pašalinti visus dalykus, kurie gali trukdyti laisvai cirkuliuoti orui, išvalyti ventiliacines angas ir sistemas, patikrinti ventiliacinių sistemų efektyvumą. Paminėtina, kad darbdaviui gali tekti atlikti ventiliacinės sistemos projektinių sprendinių pakeitimus ir užtikrinti reikiamą ventiliacinės sistemos subalansavimą.
Trečia, netoli gaisro židinio buvo išmatuotos gana aukštos lakaus organinio junginio benzeno ir kietųjų dalelių koncentracijos, ir nors lakiosios medžiagos išsivėdina labai greitai, tačiau ant sienų, grindų, dirvos ir kitų paviršių būna didžiausia nusėdusių dulkių (teršalų) koncentracija, kuri gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant).
Taigi darbdavys turėtų organizuoti darbo patalpų, teritorijos, buitinių patalpų valymą nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų). Drėgnu būdu turėtų būtų valomos tiek patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos, tiek visos kitos vietos. Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti.
Primename, kad valant patalpas yra privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo drabužius, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius su ne mažesniais kaip A1 ir P1 filtrais (geriau A2 ir P2 filtrais).
Ketvirta, atlikus visus išvardintus veiksmus, neturėtų būti jaučiamas stiprus degėsio ar dūmų kvapas, nes kvapas parodo, kad ore vis dar esama cheminių medžiagų. Jeigu degėsio kvapas bus jaučiamas, tuomet gali tekti pakartotinai atlikti patalpų ir ventiliacinių sistemų valymą drėgnuoju būdu.
Priimant sprendimą dėl darbų atnaujinimo, rekomenduojama vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro pateikiama informacija apie teršalų pasklidimo teritorijoje atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra sprendžiama, ar aplinka yra pavojinga ar ne visuomenei.
Valstybinė darbo inspekcija rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios sveikatos po patirto neigiamo cheminių medžiagų poveikio. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems tęsti darbus.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
